Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Pasak istorinių šaltinių, pirmoji biblioteka Vegeriuose buvo įkurta 1937 m. Tai buvo latvių biblioteka, nes Vegerių kaime gyveno daug šios tautybės žmonių. Pirmuoju šios bibliotekos vedėju buvo Žanis Burnovas, o pati biblioteka buvo įrengta jo namuose, didžiausiame ir šviesiausiame kambaryje. Be bibliotekos vedėjo, bibliotekos aktyvą sudarė dar 90 jos narių, kurie padėdavo bibliotekininkui ruošti renginius, tvarkyti knygas ir lankyti skaitytojus.
Ypač populiarūs būdavo bibliotekoje rengiami arbatos vakarėliai, į kuriuos galėdavo ateiti tik tos bibliotekos nariai. Tiesa, būdavo ir išimčių: kartais leisdavo atsivesti ir savo giminaičių, draugų ar pažįstamų. Tokie arbatos vakarėliai būdavo su bilietais. Kaip prisimena buvusio bibliotekos vedėjo Žanio Burnovo žmona, Cecilija Burnovienė, tuo metu bibliotekoje buvo apie 600 knygų, daugiausia latviškų, bet buvo ir vokiškų. Visos knygos buvo labai gražiai įrištos, o pavadinimai užrašyti blizgančiomis raidėmis. Prasidėjus karui, tos knygos kažkur buvo išvežtos, o po karo latvių biblioteka jau neatsistatė.
Pokario metais ypač intensyviai Lietuvoje buvo kuriamos pirkios – skaityklos. Tokia pirkia – skaitykla 1945 m. buvo įkurta ir Vegeriuose. Ilgamečio šio kaimo gyventojo J. Freimanto teigimu, pirmoji skaityklos vedėja buvo B. Birkaitė, po jos kurį laiką čia dirbo N. Muračiovienė, F. Dvinova, N. Zakatova, P. Bakanovaitė, E. Girdvainis ir kiti. Paskutinė šios skaityklos vedėja buvo A. Zybartienė. 1954 m. Vegeriuose buvo įkurta pirmoji kaimo biblioteka, kurios pirmuoju vedėju dirbo J. Araminas.
Daugiau trečiadienio, lapkričio 11 d. „VIENYBĖJE“.