Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Eleonora BudzinauskienėŠaltinis: ELTA
Pagrindiniai Užimtumo įstatymo pokyčiai susiję su siekiu mažinti dirbančiųjų šešėlyje skaičių. Šie žmonės nemoka mokesčių valstybei, neteisėtai gauna nemokamą sveikatos draudimą ir, be kita ko, – socialines išmokas.
Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas bedarbio statusas buvo naikinamas ir registracija nutraukiama tik antrą kartą užfiksavus nelegalaus darbo atvejį per metus. Nuo liepos 1 d. pakaks vos vieno pranešimo iš atsakingos institucijos. Tokie pakeitimai priimti siekiant kontroliuoti nelegalaus darbo mastą, vertinama, kad žmogus, užsiimantis nelegalia veikla, pripažįsta, jog Užimtumo tarnybos paslaugų, kaip ir paramos iš valstybės biudžeto, jam nebereikia.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) perspėja, kad dėl nelegalaus darbo prarandamas ne tik bedarbio statusas, bet ir visos su šiuo statusu susijusios garantijos.
„Pokyčiai priimti pirmiausia siekiant padėti žmogui apsispręsti nesirinkti nelegalaus darbo. Kiek įmanoma daugiau stengiamės informuoti apie nelegalaus darbo žalą per organizuojamus renginius, konsultuoti apie legalaus darbo privalumus“, – komentuoja VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė.