Liberalų vadovybė turėtų atsiprašyti ir trauktis iš visų postų Seime?

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

15208

Teisėsaugai pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui, koalicijoje kartu su liberalais sostinėje dirbančių konservatorių vadovybė kitą savaitę rinksis aptarti situacijos. Valdančiųjų "valstiečių" vadovas R.Karbauskis pareiškė liberalų vadovybė turėtų atsiprašyti ir trauktis iš visų postų Seime.

V.Benkunskas: situaciją Vilniaus koalicijoje konservatoriai aptars kitą savaitę

„Trečiadienį planuojamas prezidiumo posėdis, kuriame ši situacija bus svarstoma. Gal iki to laiko bus galima sužinoti daugiau ir iš teisėsaugos, kas konkrečiai yra siejama su partijos veikla, dėl ko partijai pareikšti įtarimai. Manau, nuo tos informacijos kiekio gali būti formuojamos ir pozicijos. Šiandien pats faktas kelia nerimą, bet daryti išvadas dar anksti“, – penktadienį BNS sakė Vilniaus vicemeras, savivaldybės Konservatorių frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas.

Socialdemokratų lyderis, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS taip pat teigė lauksiantis Vilniaus mero, liberalų vadovo Remigijus Šimašiaus paaiškinimų, kaip situaciją vertina patys liberalai ir šį klausimą žada aptarti su kitomis valdančiosiomis sostinės tarybos frakcijomis.

Stambios politinės korupcijos byloje teisėsauga penktadienį pateikė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Anot teisėsaugos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio veiklą.

Įtariama, kad E.Masiulis savo partijos naudai už koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus iš jo viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, Š.Gustainis – 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą, kaip paramą savo įsteigtam institutui.

Šioje byloje įtarimai pateikti ir Darbo partijai. Buvęs jos vicepirmininkas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs 12,1 tūkst eurų kyšį, kaip nuolaidas transliuojant politinę reklamą per koncerno televizijas.

R.Karbauskis: liberalų vadovybė turėtų atsiprašyti ir trauktis iš visų postų Seime

Liberalų sąjūdžio vadovai, partijai sulaukus oficialių teisėsaugos įtarimų, pirmiausia turėtų atsiprašyti visų rinkėjų ir turėtų trauktis iš visų Seime užimamų pareigų, sako valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Aš suprantu, kad partijos eiliniai žmonės tikrai nieko nežinojo. Taryba galbūt galėjo nežinoti, bet imant nuo valdybos, kuriai priklauso visa vadovybė, visi šie žmonės, be abejonės, turėtų šiandien pasitraukti iš visų pozicijų, galbūt nekeliant klausimo dėl Seimo nario mandato. Ir jokiu būdu, jei jie yra garbingi žmonės, nedalyvauti jokiuose kūrimuose naujų organizacijų, nebandyti nuo savęs nusivalyti to, kas jiems inkriminuojama“, - BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas ir frakcijos seniūnas R.Karbauskis.

„Jei būtų tokia situacija, aš pirmiausia jų vietoje atsiprašyčiau žmonių, tų, kurie balsavo rinkimuose, tų, kurie ja pasitiki. Atsiprašyti - pirmas veiksmas“, - kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Iš liberalų valdybos atstovų aukštus postus užima Vitalijus Gailius, jau pranešęs, jog trauksis iš Antikorupcijos komisijos, Europos reikalų komiteto vicepirmininkė Aušrinė Armonaitė bei Kultūros komiteto vicepirmininkas Arūnas Gelūnas. Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas nėra liberalų valdybos narys.

Tuo metu „darbietis“, Peticijų komisijos vicepirmininkas Petras Čimbaras dalyvauja Partijos prezidiume.

R.Karbauskis skirtingai vertina Seimo liberalų ir „darbiečių“ atsakomybės svorį.

„Šnekant apie partijas, reikia pasakyti, kad Darbo partijos žmonės Seime yra mažiausiai susiję su tais įvykiais, dėl kurių keliami Darbo partijai kaltinimai, bet Liberalų sąjūdžio atžvilgiu Seime yra dideli moralistai, kurie pastaruoju metu labai moralizavo ir valstiečiams, ir kitoms partijoms, kaip teisuoliai. Dabar, tikriausiai, ta istorija moralizavimo pasibaigs, nes daugelis iš tų žmonių, kurie ypatingai pasižymėjo moralizavimu, dalyvavo tuose įvykiuose“, - teigė jis.

P.Čimbaras ir Valentinas Bukauskas yra vieninteliai Darbo partijos atstovai Seime ir priklauso socialdemokratų frakcijai – ketvirtadienį „darbiečių“ vadovybė, nesulaukusi socialdemokratų sprendimo dėl tolesnio darbo koalicijoje, pareiškė, jog Seimo „darbiečiai“ palaikys „valstiečių“ Vyriausybę.

R.Karbauskis taip pat ragino liberalus bendradarbiauti su teisėsauga.

„Antras veiksmas -bendradarbiauti su teisėsaugos organais ir aiškiai būti pasiruošus sprendimams, kokie jie bus: ar partija bus panaikinta, ar bus kažkokios kitos sankcijos“, - aiškino jis.

Stambios politinės korupcijos byloje teisėsauga penktadienį pareiškė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Anot STT, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio veiklą.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

Įtariama, kad E.Masiulis savo partijos naudai už sprendimus koncernui iš R.Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, Š.Gustainis - 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą, kaip paramą savo įsteigtam institutui, V.Gapšys - 12,1 tūkst eurų kyšį, kaip nuolaidas transliuojant politinę reklamą per koncerno televizijas.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl politinės korupcijos stambiu mastu, teisėsaugos pareigūnai penktadienį pranešė pateikę įtarimus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui ir parlamente atstovaujamai Darbo partijai. Pateikiame informaciją apie visas bylas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kur įtarimai buvo ar yra pateikti partijoms kaip juridiniams asmenims.

Darbo partija ir „juodoji buhalterija“

2006 metų gegužės 17 dieną iš Valstybės saugumo departamento gavus duomenų, kad Darbo partijos veikla galbūt finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai deklaruojama, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta apie 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų. Darbo partija įtarta neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Teismai Darbo partiją išteisino, nes ji reorganizavosi 2013 metais. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pernai paskelbė, kad nepaisant reorganizacijos, partija turėjo būti teisiama. Vis dėlto proceso jai atnaujinti nebuvo neįmanoma dėl suėjusių senaties terminų.

„Juodosios buhalterijos“ byloje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo nuteisti buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir vadovas Viktoras Uspaskichas, eksparlamentarai Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė, buvusi partijos finansininkė Marina Liutkevičienė. Jiems skirtos baudos nuo 3,6 iki 6,8 tūkst. eurų. V.Vonžutaitė dar turi galimybę apskųsti sprendimą aukščiausios instancijos teismui, nes jos byla buvo atskirta.

„Tvarkiečiai“ ir prekyba poveikiu

2014 metais teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai.

„Tvarkai ir teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui įtarimai pateikti 2015 metų pabaigoje. Partija įtariama dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.

Vykdant šį tyrimą nagrinėjama daug galimo nusikaltimo epizodų. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijose bei joms pavaldžiose įstaigose, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta apie 377 tūkst. eurų kyšių suma.

Visi įtariamieji neigia padarę nusikaltimus.

Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG Baltic“

Apie pastarąjį ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento Raimondo Kurlianskio darbo vietose, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje.

Netrukus E.Masiuliui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 100 tūkst. eurų kyšį.

Verslininkas taip pat įtariamas papirkęs buvusį liberalą, eksparlamentarą Šarūną Gustainį ir Darbo partijai priklausiusį Vytautą Gapšį. Šiame tyrime piktnaudžiavimu įtariamas dar vienas eksliberalas Gintaras Steponavičius.

Penktadienį teisėsauga pranešė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pareiškusi Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Pareigūnai teigia, kad dėl kyšių paėmimo įtariami šių partijų nariai veikė ne tik savo, bet ir atstovautų partijų naudai.

Visi įtariamieji neigia, kad padarė nusikaltimus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt