Vasaros belaukiant: saugokimės ligų, plintančių per šulinių vandenį

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

33420

Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras primena, kaip svarbu pavasarį daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai bei šulinių vandens kokybei.

Geriausia šulinį ištirti pavasarį, po polaidžio, kadangi tirpstant sniegui arba potvynių metu išsiliejus upėms potencialus pavojus sveikatai dėl vandens taršos padidėja. Potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius bei gręžinius. Vien Šilutės rajone 30 tūkst. ha teritorijoje, kuri gali būti užlieta per didelius potvynius, yra 118 šachtinių šulinių. Potvynio vanduo perneša visą taršą, visus mikroorganizmus. Jam patekus į šachtinius šulinius, jų vandenį vartojantys žmonės gali užsikrėsti vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, gastroenterokolitais.

Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ parašyta, kad šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą.

Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du kartus per metus ištirti šulinių vandens kokybę ir atlikti mikrobiologinius tyrimus – nustatyti žarninių lazdelių (E. Coli), žarninių enterokokų skaičių, taip pat atlikti cheminius tyrimus ir nustatyti amonio, nitratų kiekį, nitritų kiekį, savitojo elektros laidžio, geležies kiekį, permanganato indeksą, pH bei pagal poreikį kitų rodiklių.

Labai svarbus apibūdinant bendrą šulinio vandens būseną, yra permanganato indeksas ir savitasis elektros laidis. Pirmasis parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, antrasis – užterštumą įvairiomis druskomis.

Jei šulinių vanduo užterštas cheminėmis medžiagomis, nei virindami, nei filtruodami buitiniais filtrais šių medžiagų iš vandens nepašalinsime. Net išvalius šulinius, į juos vėl gali pritekėti nitratais ir nitritais užteršto vandens.

Šulinio vandens tarša dažnai plika akimi nematoma ir niekaip nejuntama, todėl tikrą vandens kokybę gali atskleisti tik laboratoriniai tyrimai. Lietuvos gyventojai dėl šulinio vandens ištyrimo gali kreiptis į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją, Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ir į kitas laboratorijas, teikiančias vandens tyrimo paslaugas.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt