PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Birželio 18 d. 07:00

Vasariškas karštis – išbandymas mūsų širdžiai

Šiauliai

Faktas. Karštą dieną mūsų kūne per minutę cirkuliuoja nuo dviejų iki keturių kartų daugiau kraujo negu vėsią.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


41636

Vasariškas karštis ne tik malonus, bet ir pavojingas. Ypač tiems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujotakos sistemos ligomis. Kaip save apsaugoti?

Dešimtys tūkstančių receptorių per akimirką užfiksuoja aplinkos temperatūros augimą. Mūsų organizme įsijungia raudona šviesa – laikas atvėsti.

Tam, kad organizmas pašalintų karštį, širdis ir kraujagyslės ima greičiau varinėti kraują. Karštą dieną mūsų kūne per minutę cirkuliuoja nuo dviejų iki keturių kartų daugiau kraujo negu vėsią. Nereikia nė sakyti, kad karštos dienos tampa tikru išbandymu širdžiai.

Karščio organizmas taip pat atsikrato su prakaitu. Kiekviena prakaito molekulė, išgaruojanti per odą, kartu išgarina ir karštį. Sausą dieną šis procesas vyksta palyginti sklandžiai, tačiau drėgnu oru garinti prakaitą tampa sudėtinga. Be to, garinimas apsunkina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, iš organizmo pašalina natrį, kalį ir kitus mineralus, kurie yra svarbūs širdies raumens veiklai.

Nors organizmas, siekdamas apsisaugoti nuo karščio, intensyviai dirba, sveiki žmonės to beveik nejaučia. Nebent pasiskundžia gausiau prakaituojantys. Tačiau tie, kurie serga širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, karštą dieną kaipmat pasijunta blogai. Dėl išbalansuoto kraujospūdžio juos gali kankinti silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, jie gali justi dažną širdies plakimą, nelygų pulsą, oro trūkumą, diskomfortą širdies plote ir pan.

Tam, kad sumažintumėte šiuos nemalonius simptomus, galite pabandyti laikytis kelių paprastų taisyklių:

1. Daržą nuo piktžolių gelbėkite ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais, kai karštį pakeičia gaiva. Ta pati taisyklė galioja sportui arba aktyviam laisvalaikiui. Esant aukštai lauko temperatūrai, derėtų vengti bet kokios fizinės veiklos.

2. Jeigu namuose karšta, tvanku, palįskite po dušu. Vanduo turėtų būti ne šaltas, o maloniai vėsus. Jeigu vandens eikvoti nenorite, atsivėsinkite, prie kūno priglaudę sudrėkintą rankšluostį. Geriausio efekto sulauksite, rankšluostį padėję po ranka arba ant kaklo.

3. Jeigu neturite kondicionieriaus, šio prietaiso „ieškokite“ kine, prekybos centruose, bibliotekose ir pan. Čia galite maloniai ir gaiviai praleisti karščiausias vasariškos dienos valandas.

4. Gerkite daug skysčių. Tam, kad sužinotumėte savo dienos skysčių normą, kūno svorį padauginkite iš 0,03 (30 ml). Pavyzdžiui, sveriantiesiems 60 kilogramų per dieną reikėtų išgerti 1,8 l vandens. Vanduo, kaip ir dušas, neturėtų būti šaltas, o kambario temperatūros. Vietoje vandens galima gerti žaliąją arbatą, tačiau kava, alkoholis, gazuoti gėrimai, sultys jo nepakeis.

5. Tam, kad atkurtumėte su prakaitu prarastų mikroelementų pusiausvyrą, gerkite negazuoto mineralinio vandens, vartokite daug kalio ir magnio turinčių produktų: lašišos, bananų, žirnių, pupelių, žalių lapinių daržovių, riešutų, džiovintų vaisių ir pan.

6. Rinkitės lengvai virškinamą maistą. Karštomis dienomis neapkraukite savo širdies ir skrandžio sunkiais, riebiais patiekalais. Puikiai tiks sriubos, salotos, vaisiai – jie ne tik numalšins alkį, bet papildys organizmo skysčių atsargas.

„Etaplius“ informacija