Vasario 16-oji Riešės vaikų darželyje: auklėtoja keturmečius „baudė“ neleisdama dalyvauti šventiniame renginyje

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

118295

Riešės vaikų darželio auklėtoja Ramunė nusprendė savotiškai paauklėti savo keturmečius globotinius: neklusniems ir nedrausmingiems vaikams, auklėtojos sprendimu, buvo neleista dalyvauti darželyje surengtame Vasario 16-osios minėjime.

Savo sprendimą auklėtoja paaiškino būtinybe „lenkti medį, kol jaunas“, tesėti savo pažadus ir užsitarnauti vaikų pagarbą, tačiau panašu, kad ne visiems tėveliams tokie auklėtojos darbo metodai pasirodė priimtini.

Vienas jų – Mindaugas Žalimas – pirmadienį socialiniame tinkle pasidalijo auklėtojos paaiškinimais, kurie, jo nuomone, parodo, kokia „supuvusi“ yra Lietuvos švietimo sistema.

„Paskaitykite ir suprasite, kokie pedagogai auklėja mūsų 4 metų vaikus, kuriems skiriamos bausmės, nevedimas į Vasario 16-osios renginį, o pasiteisinimas, kad čia juk ne Kalėdos buvo... ir apskritai keturmečiai tokie žvėrys, kad baisu baisu... Ši auklėtoja savo elgesiu pasveikino vaikus, tėvus ir t. t. su Vasario 16!!! Su gimtadieniu, Lietuva, vis dar supuvusia švietimo sistema ir daug daug kitų bėdų švietimo įstaigose...“ – rašė susijaudinęs tėvas.

Alfa.lt redakcijai M. Žalimas sakė, kad dalis tėvų pasipiktino tokiais auklėjimo metodais, tačiau nuėję pas direktorę nieko nepešė. Ji teigė nežinanti, ką daryti tokioje situacijoje. Kaip bebūtų, kita dalis tėvų nelinkę kelti tokio triukšmo, tačiau, pasak M. Žalimo, dauguma tų, kuriems tinka tokios bausmės, – rusakalbiai ar lenkakalbiai.

Žemiau pateikiame auklėtojos R. Bajorienės paaiškinimą, kodėl ji pasirinko tokius auklėjimo metodus.

„Vakar darželyje buvo Vasario 16-osios minėjimas, tik kažkieno įgarsinta buvo kaip neva labai didelis renginys, prilygstantis vos ne kalėdinei šventei. Taip, tiesa, jai, kaip ir bet kuriam kitam minėjimui ar šventei,​ ruošėmės: mokėmės eilėraščius, muzikiniuose užsiėmimuose vaikai mokėsi giedoti himną, daineles ir t. t. Tiksliau, turėjo mokytis, tačiau ne visiems tai patinka.​

Šį kartą nevyniosiu žodžių į vatą. Žinau, kad ne visiems tėveliams patinku kaip auklėtoja. Žinau, kad yra nusivylusių mano taikoma ugdymo ir auklėjimo metodika (buvo tiesiogiai man pasakyta). Taip pat žinau, kad esame lyginamos su mano kolege Jolanta. Viena puiki, nekelianti problemų, kita (tai aš), suprask, – problemiška, griežta, baudžianti vaikus. Tačiau vienodų žmonių nebūna. Nesikišu į Jolantos darbą. Jį tik papildau. Visi pagrindiniai sprendimai jos. Aš tik su ja dalijuosi idėjomis, susijusiomis su vaikų mokymu ar grupės papuošimu.

Ne paslaptis, kad ši vaikučių grupė ypač sudėtinga. Vaikai labai judrūs, principingi, „su charakteriais“, individualistai, manipuliuojantys ir t. t. Negaliu ir negalima taip teigti apie visus vaikus. Yra ir tokių, su kuriais galima ir pasikalbėti, susitarti, išsiaiškinti, priimti abipusį sprendimą.

Auklėtojai kiekvieną dieną tenka laviruoti tarp vaikų gerovės, tėvelių supratingumo, aiškinimosi dėl vienų ar kitų dalykų. Paaiškinsiu ir aš, nes labai nesmagu, kai žaidžiama į vienus vartus ar užsipuolami visai niekuo dėti žmonės, prašant pasiaiškinti, kas čia vakar buvo. Ogi nebuvo nieko neleistino.

Ugdant vaikučius, buvo ne kartą prašyta susikaupti, netrukdyti draugams. Vaikai buvo mokomi ir visi kartu, ir grupelėmis, ir individualiai. Suprantama, žaisti, šūkauti, bėgioti, neklausyti ir atsikalbinėti auklėtojai daug smagiau, o ir prieš draugus kietas atrodau, visiems daug juoko. Tuomet kitiems dar reikia tuos „kietus“ pamėgdžioti. O jei paprašai vaiko drausmės ir pasakai, kad, jei neklausysi, nesimokysi, išdykausi pats ir trukdysi draugams, nusiraminimui atsisėsi prie stalo, tai vaikų atsakymas labai paprastas ir trumpas: „Būsiu geras / gera. Tik ne ilgam. 10–20 sekundžių. O kur auklėtojos ar jos padėjėjos orumas, kas ir kaip vaikus išmokys pagarbos suaugusiems? Galiausiai kai kurie vaikai savo nepasitenkinimą išreiškia ne tik emociniu, bet ir fiziniu smurtu. Ar ir tai mums toleruoti? Tiesa, tas smurtas vaikiškas, bet kaip sako mūsų senoliai – lenk medį, kol jaunas. Puikiai žinote, kad vaikai turi „kelis veidus“ – vienokie jie namie, kitokie darželyje, dar kitokie nepažįstamoje aplinkoje. Tad mamų pasakymai: „Mano vaikas klusnus, gabus ar geras, jis taip nesielgia“ – nėra svarus argumentas auklėtojų vienokiems ar kitokiems sprendimams priimti. Man vaikai visi lygūs ir mylimi vienodai, nepriklausomai, ar jis iš pasiturinčios šeimos, ar vienišų, nepritekliuje gyvenančių tėvų vaikas.

Taigi, su vaikais, kurie nedalyvavo Vasario 16 minėjime​ (šventėje), ne kartą ir ne du buvo kalbėta, kad, jei neklausys, ožiuosis, negalėsiu jų vestis į salę, nes ten taip elgtis nevalia. O man buvo atsakyta: „Eisiu, vis tiek mane vesiesi, cha cha.“ Gal ir tai turiu toleruoti? Atleiskit, bet ne. Mane pačią tėvai išugdė, kad pagarba kitam, nesvarbu, ar jaunesniam, ar vyresniam, teisybė, mandagumas​ turėtų būti vieni iš gyvenimo palydovų. To mokau ir Jūsų vaikus. Buvo, kurie nors trumpam, bet „pakoregavo“ savo elgesį. Tie ėjo. Ir gėdos nepadarė. Ačiū Jiems. Manau, pritars man kiekvienas, pažadus reikia tesėti. Tesėjau ir aš, nes kaip kitaip užsitarnauti vaikų pagarbą, tvirtą žodį?​

Nuoširdžiai prisipažįstu, per skubėjimą padariau apmaudžią klaidą tik dėl vieno vaiko, nepaimdama į salę. Tai pamačiau tik peržiūrėjusi įrašą, kurį kaip nujausdama filmavau vakar dienos rytą. Asmeniškai atsiprašysiu ir jo, ir tėvelių. Nerašau vaikų vardų, nes draudžia BDAR įstatymas. Kai visi, pabrėžiu – visi, kartojome eilėraštį. Jau likus mažiau nei pusvalandžiui iki minėjimo pradžios, dalis vaikų net nesiteikė klausyti, ko jų prašau. O prašiau tik susikaupti ir pasikartoti žodžius. Tuomet garsiai, aiškiai vaikams pasakiau, kad į salę eis tik tie vaikai, kurie mane girdi, neišdykauja ir t. t. Vaikai sėdėjo kas ant sofučių, kas ant kilimo. Gražiai ir mandagiai besielgiančius vaikus kviečiau atsistoti. Didžioji dalis berniukų manęs negirdėjo, nes reikėjo dūkti. Jau neiškentusi savo mobiliuoju telefonu nufilmavau vaikų elgesį (likusią deklamuojamo eilėraščio dalį). Ten aiškiai viskas matyti. Niekada niekur neviešinu panašių dalykų, tam neturiu teisės. Bet apsiginti ir parodyti tėvams, reiškiantiems pretenzijas, tikrai turiu. Beje, ugdymas vaikams prasideda 9.00 val., o kai kurie buvo atvedami išsimiegoję, jau besibaigiant ugdymui, tik finalinei nuotraukai. Kita vertus, mieli tėveliai, jei jau skelbiamas tautinės pakraipos minėjimas (šventė), tai malonėkite atitinkamai ir aprengti vaikučius (nemanau, kad tokiai progai tinka rožiniai barbiniai sijonai). Pagal galimybes papuošiau pati.

Puikiai suprantu, tai yra vaikai su savo principais, norais, reikalavimais, „ožiais“ ar užsispyrimu, švelnumu ar meilumu, bet visus juos vienaip ar kitaip myliu, nepriklausomai patinku (kaip auklėtoja) jų tėveliams ar ne. Nebuvo nė vieno vaiko, kurio nesu priglaudusi, pasisodinusi ant kelių ar meiliai paglosčiusi, pabučiavusi. O svarbiausia žinau – vaikai mane myli. Mano to gana.

Kai sirgo Jolanta, visos pedagogės kategoriškai atsisakė ateiti pas mūsų vaikučius ir ją pavaduoti. Susimąstykit kodėl!​ Kaip žinoma, versti pedagogus per prievartą papildomai dirbti direktorė neturi teisės. Ačiū mūsų naujai auklėtojai Jūratei, kuri padirbo keletą dienų. Visą kitą laiką pavadavau aš, ir tik dėl to, kad čia ir mano vaikai. Vienos iš mamų man buvo pasakyta, kad ateinu tik trečiadieniais, kad Jolanta čia pagrindinė auklėtoja. Supratau jos mintį ir neginčiju. O Jūs supraskite mano. Pas vaikučius ateinu kiekvieną dieną ir ne vienas pribėga, apsikabina, apsidžiaugia mane pamatę, tarp jų ir tų tėvų vaikai, kurie nepatenkinti mano, kaip auklėtojos, darbu. Nieko neturiu prieš Jolantą ir nesiruošiu, kaip kai kam atrodo, užimti jos vietos. Ji puiki mano kolegė. Visokeriopai jai padėsiu.

Kaip suprantu, kai kam iš tėvų tik dėl jiems žinomų priežasčių neįtinku. Tad nenorėdama direktorei užkrauti „galvos skausmo“ dėl naujo pedagogo paieškos (o jų labai didelis trūkumas), o Jolantai dar didesnio darbo krūvio, prašau toleruoti​ mano darbą dirbant su Jūsų vaikais šiuos mokslo metus (iki šių metų gegužės 31 d.). Aš lygiai toks pats žmogus, kaip ir kiekvienas iš Jūsų: su savo jausmais, emocijomis, kantrybe ir t. t. Auklėtojos pareigybė man buvo papildomas darbas, nors ir apmokamas vos 140 eurų per mėnesį. Tai šiokia tokia paspirtis mano šeimai. Pagrindinis mano atlyginimas – 504 eurai. Čia tiems, kurie galvoja, kad darbas gerai apmokamas. Deja, dirbu daugiau iš idėjos ir meilės vaikams. Patikėkite, nėra lengva su jais dirbti, ypač pernai, kai jie dar buvo visai mažiukai.​

Beje, buvo tėvelis, kuris klausė, ar mano išsilavinimas leidžia dirbti su vaikais. Atsakau – taip leidžia, turiu tiek pedagoginį, tiek teisinį išsilavinimą.

Niekada „nenešiau šiukšlių“ iš mūsų grupės, tačiau neturiu kito pasirinkimo. Tų tėvelių vaikus, kurie elgiasi taip, kaip jiems „šviečia“, o tėveliai tai toleruoja (ar nieko nesiteikia / negali padaryti), pavesiu svarstyti darželyje veikiančiai Vaikų gerovės komisijai. Jų įgaliojimai tikrai didesni. Ir auklėtoja nebeatsakinga dėl priimamų sprendimų.

Mieli tėveliai, nepamirškite, kad tiek Jūs, tiek Jūsų vaikučiai turi ne tik teises, bet ir PAREIGAS! Kaip bet kuris kitas pedagogas, besivadovaujantis ne tik bendrosiomis įstaigos ar grupės taisyklėmis. Taip, darželis nėra pionierių stovykla (kaip viena mamytė pasakė), tai valstybinė ikimokyklinė įstaiga, besistengianti užtikrinti vaikų ugdymą ir saugumą. Mes nemuštruojame su liniuote vaikų, o bandome auklėti pagal visuomenėje nusistovėjusias etikos normas. Ir jei yra žodis negalima, nemandagu ar neetiška, tai mes ir bandome tai paaiškinti.​ ​

Kad​ išvengčiau tėvų kalbų man už nugaros ar feisbuko paskyroje (kas nedaro tėvams garbės), pranešu, kad taip pat nuoširdžiai, negailėdama savo balso ir jėgų,​ pagal Jolantos programą ir toliau ruošiu vaikus likusiems minėjimams, šventėms ar pasirodymams, tačiau jose nedalyvausiu ir niekaip kitaip nedarysiu įtakos sprendimams dėl vaikų dalyvavimo pasirodymuose.​

Ir dar, Jums pamąstymui: kaip žinoma, pedagogas negali prieš​ ugdytinį nei naudoti fizinio smurto (ir pati netoleruočiau tokio pedagogų elgesio), nei statyti į kampą... Tai ką gali pedagogas? Jei vaikas Jūsų neklauso, tai kaip į tai reaguojate? Galimai neduodate skanumyno, planšetės ar dar kokio jiems norimo daikto, nevedate į kiną.. O ko vaikams gali neduoti auklėtoja? Suprantama ir natūralu, kad pasikalbate su vaikais. Mes irgi, tik skirtumas tas, kad mes neklausinėjame vaikų, jie patys papasakoja arba jausdami nuoskaudą pasiguodžia: tai tėtis televizorių žiūrėjo ir su manimi nežaidė, tai mama su manimi nepiešė, sakė, kad atstočiau. Netgi iš vaikų žaidimų galime spręsti, koks ryšys tarp tėvų. Ar ką tėvai kalbą apie personalą.​

Nuoširdžiai dėkoju tėveliams, kurie teisingai, atsakingai ir supratingai atsižvelgia į nelengvą pedagogų darbą. Supranta, kad nuo mėlynių ar draugų jų vaikams įstatytų guzelių nepriverčia auklėtojos didžiuotis. Vienaip ar kitaip palaiko. Vakare pasiimdami vaikučius padėkoja. Nuoširdus AČIŪ ir Jiems.

Viena mūsų darželio auklėtoja buvo psichologų seminare, skirtame pedagogams. Štai kokiomis ten pateiktomis psichologų įžvalgomis ji dalijasi:

Pasak psichologų, dirbti auklėtoja – tai reiškia:

- nuolat susidurti su vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis;

- girdėti didelius tėvų ir administracijos lūkesčius;

- patirti „emocinį krūvį“, kuris atima jėgas bendrauti po darbo;

- prisiimti atsakomybę už vaikų sveikatą ir gerovę jiems būnant darželyje, būti nuolat pasirengus tinkamai reaguoti į riziką ir pavojus;

- patirti, kad tėvai kartais gali pykti, būti priešiški, atmesti auklėtojo pastangas, kaltinti auklėtoją; tenka nuolat palaikyti kokybišką profesinį bendravimą, nepaisant to, kaip elgiasi vaikas, būtina atlaikyti jo provokuojamą elgesį;

- būtina nuolat būti pasirengusiam kūrybingai veiklai, vis iš naujo patraukti ir išlaikyti vaikų dėmesį;

- dirbti triukšmingoje aplinkoje ir tai toleruoti;

- patirti finansinių sunkumų dėl mažo darbo užmokesčio...“

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt