„Vasara ošia – neriam į Lietuvą“: Kauno rajono architektūros lobiai

Aktyviai leidžiant vasarą ir keliaujant po neatrastus Lietuvos kampelius, šįkart siūloma užsukti į Kauno apylinkes. Aplankę akį veriančius architektūros paminklus, pažinsite šalies istoriją, kultūrinio paveldo objektus bei pailsėsite nuo alinančio miesto šurmulio. 

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šis bebokštis, unikalus gotikinės architektūros turtas nutolęs 17 km į vakarus nuo Kauno. Bažnyčią prie Nemuno kranto pastatė vaivada Povilas Sapiega sau priklausančiame dvare Sapiegiškyje, kuris vėliau buvo pervadintas į Zapyškį. Daug kartų dėl Nemuno potvynio pastatas buvo užtvindytas, per karus – bandytas griauti, tačiau suremontuota bažnyčia iki šių dienų liudija savo istorinę praeitį. Nors ir nuo XX a. joje nevyksta pamaldos, bažnyčia tapo Pažaislio muzikos festivalio ir kitų kultūrinių renginių erdve.

Tradicinių amatų centras

XIX–XX a. technikos paveldo ir etninės kultūros ekspozicija pasitinka lankytojus dar po atviru dangumi. Tai skraidyklių entuziasto, konstruktoriaus Juozo Liekio nuo jaunystės sukaupta kolekcija. Ją sudaro nesuskaičiuotas kiekis eksponatų: nuo virtuvės reikmenų, menančių praeitame amžiuje naudotus rakandus, iki “Porsche” traktoriaus, automobilių ir veikiančių jų mechanizmų. Apžiūrėjus parodą čia galima ir pasistiprinti – išsivirti sriubos, pasigaminti žuvies. Jei neužteko dienos pažinti eksponatų, pievutėje su vaizdu į Nevėžį siūloma pasistatyti palapines ir pernakvoti.

Tado Ivanausko obelynės sodyba

Žymaus lietuvių gamtininko zoologo Tado Ivanausko sodyba įsikūrusi Akademijoje. Obelynės vardą ji įgijo dėl gausiai čia žydinčių laukinių obelų ir gudobelių. Parko augalų kolekciją sudaro apie 300 rūšių, formų medžių ir krūmų, telkšo 4 vandens telkiniai. Čia taip pat auga vieni seniausių visos planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja. 1986 m. parkui suteiktas respublikinės reikšmės gamtos paminklo statusas.

Paštuvos Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas

Į paslaptingą XVII a. nukeliantis vienuolynas Paštuvoje – ne tik religinis centras, bet ir puiki pasivaikščiojimo su šeima vieta. Sovietų okupacijos metu jame gyvenusios basosios karmelitės buvo priverstos sustabdyti savo dvasinę veiklą. Atkūrus šalies nepriklausomybę, naująjį vienuolyną vienuolėms suprojektavo architektas Regimantas Andriuškevičius. Šiandien čia gyvena dvylika seserų. Vienuolyno durys ir apylinkės atviros visiems, kurie nori pabūti ramybėje, pasimelsti ar tiesiog pavaikštinėti. Atvykę svečiai įsikuria jiems skirtuose kambariuose, kartu su seserimis dalyvauja šventosiose Mišiose ir Valandų liturgijoje.