Vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkritį padidėjo vienu procentiniu punktu

Lietuva

Gedimino Bartuškos nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

195555

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų lapkritį buvo minus 2 ir, palyginti su spaliu, padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su spaliu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau.

Lapkritį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei spalį: 21 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 23 proc. – kad pablogėjo (spalį – atitinkamai 20 ir 24 proc.).

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių gerės (spalį – 22 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 17 proc. gyventojų manė, kad ji blogės. Lapkritį beveik pusė gyventojų (48 proc.) teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 46 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (spalį – atitinkamai 49 ir 46 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, vos ne dvigubai daugiau jų (39 proc.) manė, kad ji blogės (spalį – atitinkamai 19 ir 41 proc.)

Lapkritį 26 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 16 proc. – mažiau (spalį – atitinkamai 25 ir 15 proc.).

Kaip teigia Statistikos departamentas, vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkritį nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo 2 procentiniais punktais.

Lapkritį, palyginti su spaliu, miesto gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau šiek tiek pesimistiškiau vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams planavo išleisti šiek tiek mažiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime, palyginti su spaliu, lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Labiausiai pasikeitė kaimo gyventojų nuomonė apie numatomas išlaidas didesniems pirkiniams. Palyginti su spaliu, ketinančiųjų didesniems pirkiniams per artimiausius 12 mėnesių išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių dalis padidėjo nuo 24 iki 29 proc., ketinančiųjų išleisti mažiau – sumažėjo nuo 21 iki 18 proc.

Per metus (2021 m. lapkritį, palyginti su 2020 m. lapkričiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Palyginti su 2020 m. lapkričiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Palyginti su 2020 m. lapkričiu, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 19 iki 21 proc., o manančiųjų, kad ji blogės, dalis sumažėjo nuo 45 iki 39 proc., rodo Statistikos pateikti duomenys. Gyventojų, ketinančių daugiau išleisti didesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 24 iki 26 proc., o teigiančiųjų, kad išleis mažiau, dalis sumažėjo nuo 22 iki 16 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, beveik nepasikeitė, pažymi Statistikos departamento specialistai.

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių lapkritį gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei spalį: nors gyventojų dalis, mananti, kad padėtis pagerėjo dalis nepasikeitė (tokių buvo 18 proc.), bet nuo 47 iki 49 proc. padidėjo gyventojų dalis, mananti, kad padėtis pablogėjo.

Esamą savo šeimos finansinę padėtį gyventojai vertino blogiau nei spalį: 53 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (spalį – atitinkamai 56 ir 6 proc.).

Lapkritį, kaip ir spalį, 49 proc. gyventojų tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, 15 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (spalį – 14 proc.).

Lapkritį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėnesius, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo. 47 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėnesių augs (spalį – 48 proc.) kaip ir praėjusį mėn. 14 proc. – tikėjosi, kad jis mažės.

Nuo šių metų gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių. Lapkričio mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėnesių pajamos padidėjo 12 proc. namų ūkių, tiek pat jų sumažėjo, o 74 proc. iš esmės nepasikeitė (spalį – atitinkamai 14, 17 ir 68 proc.).

Pusė gyventojų (50 proc.), kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 18 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 14 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 10 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.

39 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą, 31 proc. – sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą.

Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 61 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc., liepą ir rugpjūtį – po 77 proc., rugsėjį ir spalį – po 62 proc.).

Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 14 proc. gyventojų teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį – 18 proc., liepą – 21 proc., rugpjūtį – 22 proc., rugsėjį – 15 proc., spalį – 12 proc.).

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt