Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Varėnos mieste ir rajone prasmigai paminėtos dvidešimt devintosios Sausio 13-osios metinės – ryte savivaldybės, mokyklų, bibliotekų, kultūros centrų, įstaigų languose trumpam sužibo Atminimo žvakutės, o Varėnos kultūros centre ir rajono gyvenvietėse vyko renginiai, kurių metu kalbėta apie skaudžiausias mūsų tautos istorijos akimirkas, tylos minute pagerbtos Sausio 13–osios aukos, prisiminti tomis dienomis Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje drąsiai budėję žmonės.
Laisvės gynėjų dienos renginiai Varėnoje prasidėjo Šv. Mišiomis Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kurias už drąsiausius Lietuvos sūnus ir dukras aukojo klebonas Ernestas Maslianikas. Jis kvietė pasimelsti ir už laisvėje gyvenančią mūsų tautą. Šv. Mišių metu gražiai giedojo Ramonos Velžienės vadovaujamas choras „Varpilė“.
Po Šv. Mišių Varėnos kultūros centre, į kurį gausiai susirinko ne tik vyresnieji varėniškiai, bet ir moksleiviai, mokytojai, laisvės gynėjai, Sausio 13–osios didvyriai buvo prisiminti ir pagerbti lietuviškomis dainomis ir prasmingais žodžiais.
Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, tylos minute buvo pagerbti 1991-ųjų sausio 13-ąją keturiolika žuvusių mūsų tautos dukterų ir sūnų. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis: apie septyni šimtai buvo sužeisti, keturiolika žmonių – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius – žuvo. Dėka žurnalistų, fotografų, operatorių, kurie pranešė žinią apie sausio įvykius visam pasauliui, agresijos mašina buvo sustabdyta. Dėka jų mes turime visa tai liudijančią neįkainojamą istorinę medžiagą. Renginio metu scenoje vienas po kito keitėsi to meto įvykių vaizdai.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, kad Sausio –13 oji iš tiesų yra Pergalės diena. „Su apgintos laisvės diena jus, mielieji! Labai džiugu šiame minėjime matyti tiek daug Jūsų susirinkusių. Tai įrodo, kad varėniškiai neabejingi šiai dienai. Sausio 13– oji tikrai užima ypatingą vietą. Dabar suprantam, kad kaip greitasis traukinys mes lėkėm į laisvę ir jokie trukdžiai buvo nė motais. Trispalvė vėliava Gedimino kalne, atgauta Katedra, pirmieji mitingai… Viskas atrodė lengvai pasiekiama, nes mes tuomet buvom labai vieningi ir žinojom, ko siekiam. Sausio 13–oji buvo ta diena, kuri įrodė, ar tas patriotinis patosas iš tikro yra nuoširdus. Prisiminus 1918 metų aukas, pokario aukas, Sausio 13–osios aukos yra ir didelė, ir maža kaina. Tai buvo pirmasis, svarbiausias dalykas, nes pirmą kartą sovietų imperija nėjo iki galo, kaip Tbilisyje, Karabache, sovietų kariuomenė nesustojo, tai ir buvo tikrasis laisvės valandos metas. Mielieji, turim didžiuotis dabartiniu jaunimu, kai į Lietuvos kariuomenę dauguma šauktinių eina savo noru. Jei nebūtų Sausio 13–osios, jei nebūtų tėvų ir senelių pavyzdžio, tai ko gero, jaunimui nebūtų į ką atsiremt. Džiaugiuosi, kad mums teko garbė išgyvent tuos įvykius. Laisvės gynėjams ir visiems varėniškiams linkiu sveikatos, stiprybės, ryžto ir vienybės, nes mes esam garbinga, laisvę mylinti tauta“. Meras palinkėjo visiems gražaus vakaro ir pakvietė pabendrauti bei padainuoti prie laužo.
Įspūdingą lietuviškų, patriotinių dainų koncertą dovanojo Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choras „Varėnė“ ir Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujami Ilonos Zalanskienės bei jaunieji varėniškiai Milda Miknevičiūtė ir Rokas Bachovas. Po gražaus koncerto visi rinkosi prie šalia Varėnos kultūros centro uždegto Atminimo laužo. Ir laužas, ir skani pasieniečių virta arbata, ir lietuviškos patriotinės dainos, kurias drauge su Gražinos Kuodienės vadovaujamų ansamblių „Viltis“ ir „Šarma“ nariais dainavo visi dalyviai, priminė ne tik skaudžius dvidešimt devynerių metų senumo įvykius, bet ir mūsų pačių susitelkimą, vienybę bei bendrystės šilumą.