Varėnos rajone avariją sukėlęs ir 10 metų mergaitę pražudęs vairuotojas teismo savo nekaltumu neįtikino

Varėna

Milda KryžėŠaltinis: Etaplius.LT

259953

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. liepos 25 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamajam J. V. dėl eismo įvykio Varėnos r.

Kaltinamasis J. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Varėnos r., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui – atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, jis privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. J. V. nepasirinko saugaus greičio pagal važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, viršijo leistiną greitį, prieš pradėdamas lenkti, privalėjo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, nerodo kairiojo posūkio signalo, pradėjo lenkimo manevrą. J. V. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinęs saugumu, lenkė kolonoje ta pačia kryptimi važiavusius ne mažiau 7 automobilius, kurie mažino greitį, kadangi priekyje automobiliu „Toyota“ važiavusi J. J., įjungusi kairio posūkio signalą, ruošėsi sukti į kairę. J. V. laiku nenutraukė nesaugaus lenkimo manevro, nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė automobilio priekiu į ta pačia kryptimi važiavusio, su įjungtu kairio posūkio signalu išvažiavusiu į priešpriešinę eismo juostą, jau pradėjusiu išvažiuoti iš pagrindinio kelio į poilsio aikštelę, automobilio „Toyota“ kairę galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nuo patirtų sužalojimų mirė automobilio „Toyota“ mažametė keleivė. Kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino.

Pirmosios instancijos teismas J. V. nubaudė laisvės atėmimu 3 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojo kaltinamąjį tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat jam 1 metams atėmė teisę vairuoti.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius – iš draudimo bendrovės nukentėjusiesiems J. J. priteisė 2 000 Eur turtinės ir 2 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, V. J. – 2 466,49 Eur turtinės ir 2 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo J. V. priteisė po 25 750 Eur J. J. ir V. J. neturtinei žalai atlyginti.

Šį nuosprendį apskundė nuteistojo gynėjas ir nukentėjusieji.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir atlikti eksperimentą.

Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. V. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teigimu, eismo įvykis kilo „Toyota“ vairuotojai vykdant išvažiavimo iš kelio manevrą. Vykdant išvažiavimo iš kelio manevrą, vairuotojui keliami ne tik KET 101 punkto reikalavimai, įpareigojantys duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dar prieš keičiant važiavimo kryptį, bet ir KET 157 punkto reikalavimai, įpareigojantys duoti kelią lenkiančioms, kaip šiuo atveju, transporto priemonėms. Pastarųjų KET nuostatų reikalavimų automobilio „Toyota“ vairuotoja neįvykdė ir būtent tai lėmė nagrinėjamo eismo įvykio kilimą.

Nukentėjusiosios J. J. atstovas advokatas apeliaciniame skunde prašė: pakeisti minėtą nuosprendį ir J. V. paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę; paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį per 1 metus atlyginti padarytą žalą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atimti teisę vairuoti 3 metams; priteisti 72 750 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Skunde buvo nurodyta, kad apylinkės teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nuteistajam paskirti mažesnę negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o atsižvelgus į J. V. padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir jo asmenybę, tolesnį KET nesilaikymą, nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas privalo būti paskirtas maksimaliam 3 metų terminui. Įvertinus nukentėjusiosios patirtų ir patiriamų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį, pobūdį, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo mechanizmą, nuteistojo asmenybę, jo veiksmais sukeltas itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti patenkintas visiškai. Nukentėjusysis V. J. apeliaciniu skundu iš esmės prašė to paties.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo skundą, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad J. V. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka.

Prieš lenkdamas automobilių koloną, vairuotojas turi įsitikinti, kad visų priekyje važiuojančių transporto priemonių vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, pradėjęs lenkimo manevrą jis vėlgi privalo stebėti, ar nė viena iš priekyje važiuojančių transporto priemonių nepradėjo rodyti kairiojo posūkio signalo. Tačiau nuteistasis J. V. šių veiksmų neatliko.

Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad J. V., važiuodamas priešpriešine eismo juosta, turėjo ir galėjo matyti, kad kolonoje važiuojantys automobiliai stabdo, o kolonos priekyje važiuojantis automobilis yra įjungęs kairiojo posūkio signalą. Nuteistajam aiškinant, kad jis tokių dalykų nematė, susidaro įspūdis, kad jis lenkimo metu savo dėmesį buvo nukreipęs nuo kelio, todėl ir nematė visiems kitiems tuo metu nurodytoje vietoje važiavusiems automobilių vairuotojams akivaizdžių dalykų – kad priekyje yra kliūtis ar kitoks pavojus, arba kad jo aiškinimas yra nenuoširdus, ir kad jis, matydamas lėtėjančius, stabdančius automobilius, priekyje važiuojančio automobilio rodomą kairiojo posūkio signalą, lengvabūdiškai tikėjosi, kad kairiojo posūkio signalą rodančio automobilio vairuotojas neatliks išvažiavimo iš kelio sukant į kairę manevro.

Nors nuteistasis neigė pažeidęs KET 9, 128, 127, 131.1, 136.2, 137 punktų reikalavimus, tikino, kad važiavo 90 km/h greičiu, kad nebuvo jokios automobilių kolonos, automobiliai važiavo saugiais tarpais, jie buvo pavieniai, nebuvo nei lėtėjančių, nei stabdančių automobilių, automobilis „Toyota“ nerodė kairiojo posūkio signalo, į kairę suko staigiai ir taip užkirto jam kelią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokius jo teiginius paneigia esminėse detalėse nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, o taip pat iš dalies ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. liepos 27 d. ekspertizės akte, 2021 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte bei eksperto konsultacinėse išvadose užfiksuoti duomenys.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji J. J. iš anksto rodė kairiojo posūkio signalą, iš lėto stabdė automobilį, rikiavosi prie ašinės punktyrinės priešingų krypčių eismo juostas skiriančios juostos ir lėtai atliko posūkio į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę manevrą, taigi šis jos manevras nebuvo atliktas staiga, netikėtai ir turėjo būti matomas J. V. Taigi, byloje surinkti įrodymai, priešingai nei buvo teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog automobilio „Toyota“ vairuotoja iš anksto rodė kairiojo posūkio signalą, iš lėto stabdė savo vairuojamą automobilį, dėl ko lėtėjo ir kiti kolonoje važiavę automobiliai, o J. V. lenkė lėtėjančius ir stabdančius automobilius.

Teisėjų kolegija netenkino prašymo atlikti eksperimento, nes atlikto procesinio veiksmo metu užfiksuoti duomenys neatitiktų realios eismo įvykio situacijos (nuo įvykio praėjo daugiau nei 8 metai).

Apeliantų prašymus griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija atmetė, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vien aplinkybė, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai vertinant kartu su visuma kitų nustatytų svarbių aplinkybių (nuteistojo veiką ir asmenybę charakterizuojančiomis ir pan.), savaime nesuponuoja, kad jam besąlygiškai turi būti paskirta sankcijos vidurkiui lygi ar griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo ilginti pirmosios instancijos teismo nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino, nes jis yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos mastui, padarytos žalos dydžiui ir J. V. asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiesiems buvo priteistas tik neturtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą įpareigoti nuteistąjį per 1 metus atlyginti padarytą žalą, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato tokios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo mažametis vaikas ir buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. J. sveikata, nuteistasis sukėlė pažeisdamas daug KET reikalavimų. Dėl eismo įvykio savo kaltės neįžvelgė, kaltino nukentėjusiąją J. J., teikdamas paaiškinimus klaidino teismą. Po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, kas taip pat buvo viena iš aptariamo eismo įvykio priežasčių, baustas 5 kartus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog J. V. būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į KET, jis yra linkęs pažeisti KET reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios atstovo ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų dalį dėl specialiosios teisės atėmimo termino ilginimo ir nustatė 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminą, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bei skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, nustatė nepagrįstai trumpą, neatitinkantį nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumo ir jo padarytos veikos pavojingumo, baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Nukentėjusieji nesutiko su jiems priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė, jog nukentėjusieji eismo įvykio metu neteko vos 10 metų dukters, su kuria juos siejo itin artimi ir šilti santykiai, bendras laiko leidimas, gyvenimas kartu. Dėl dukters netekties jie neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, itin neigiamus išgyvenimus. Ši netektis turės įtakos visam jų gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad jis yra sveikas, darbingas, į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl žuvusiosios tėvų dvasinio skausmo, sielvarto, kitų skausmingų dvasinių išgyvenimų, tačiau nurodė, kad būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios veiksmus eismo įvykio metu. Nors nustatyta, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo J. V. padaryti KET pažeidimai, įtakos eismo įvykio kilimui turėjo ir nukentėjusiosios veiksmai. Jai pritrūko dėmesingumo, kai atlikdama išvažiavimo iš kelio sukant į kairę manevrą, jau pasisukusi posūkio manevrui, ji pasikliovė per galinio vaizdo veidrodėlius matytu vaizdu (nėra lenkiančių automobilių, visi paskui važiuojantys automobiliai stabdo, reaguodami į jos iš anksto rodomą kairiojo posūkio signalą, automobilio stabdymą) ir nepažiūrėjo bei neįsitikino dar kartą, ar tikrai nepasikeitė situacija kelyje už jos automobilio. Nors šis jos veiksmas nepripažintas būtinąja eismo įvykio padarinių sąlyga, tačiau sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, į šią aplinkybę privalu atsižvelgti.

Dar vienas kriterijus, kuris nėra išsamiai aptartas skundžiamame nuosprendyje, žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

„Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tėvams priteista iš viso 51 500 Eur suma (neskaitant iš draudimo bendrovės priteistų 5 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir atitinkanti protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nuteistojo galimybes atlyginti tokio dydžio žalą. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinius skundus dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo nėra jokio pagrindo“ – rašoma teismo nuosprendyje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt