PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Kovo 17 d. 17:52

Vandalai siautėja mieste – purškiamais dažais darkomos viešos ir privačios vietos

Šiauliai

Dainų parke. Socialinių tinklų nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt


209348

Purškiamų dažų flakonėliais ginkluoti vandalai siautėja Šiauliuose. Aiškėja, kad tai dažniausiai nepilnamečiai jaunuoliai. Aiškėja ir tai, kad jaunuoliai sąmoningai renkasi naujus, surenovuotus pastatus, skelbimų lentas ir kitas erdves. Taip pat puikiai žino miestą stebinčių kamerų ciklus, tad lieka nenubausti. Kai kuriuos atvejus tiria policija, bet teisėsauga bejėgė. Vaikų psichologijos ekspertė sako, kad taip daro savęs ieškantis jaunimas.


Foto galerija:

275738119-10224019410606995-1478077312803855933-n.jpg
275870321-10159855843634116-5361453058450575385-n.jpg

Vandalai darko miestą

Socialiniame tinkle neabejingi šiauliečiai pasidalino nuotraukomis iš naujai sutvarkyto centrinio miesto parko. Purškiamais dažais apipaišytos skelbimų ir informacinės lentos, betoninės šiukšlių dėžės ir kitos erdvės.

Kaip portalui „Etaplius“ teigė Šiaulių miesto savivaldybės Miesto koordinavimo skyriaus ir Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistai, kokia žala daroma miestui nėra tiksliai suskaičiuota. Tačiau susitvarkyti su vandalais sudėtinga.

Centriniame parke nuolat kenčia stendai, skydinės ir kitas inventorius. Parką prižiūrintis rangovas nuolat nuvalo, tačiau vos tik nuvalius, vandalai vėl pasidarbuoja. Yra vienas stendas, kurio neįmanoma nuvalyti. Savivaldybės atstovų teigimu, parko prižiūrėtojas tokius darbus atlieka savo sąskaita.

Vandalai darbuojasi ne tik purškiamais dažais. Dažnai sulaužomi stendai, skydinės, atraminės tvorelės, suoliukai, šiukšliadėžės, vaikų žaidimo, sporto įrenginiai ir bet kokie kiti paviršiai. Savivaldybės atstovų teigimu, ypač vandalus masina nauji įrengimai.

Analizuoja kameras

Miestą stebi vis labiau plečiamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklas. Miesto koordinavimo skyriaus specialistai dirba 24 val. 7 dienas per savaitę. Kaip aiškino Miesto koordinavimo skyriaus atstovai, turimos kameros turi nustatytus patruliavimo algoritmus, pagal kuriuos kameros automatiškai sukinėjasi ir filmuoja skirtingus objektus.

Ciklai priklauso nuo paros meto. Vienu metu filmuoti visus objektus praktiškai neįmanoma. Juo labiau, būtų neracionalu kiekvienam suoliukui ar stendui pastatyti po kamerą, aiškina Savivaldybės atstovai. Kamerose įdiegta dirbtinio intelekto sistema, todėl esant pažeidimui, kamera automatiškai aktyvuoja pranešimus ir pažymi laiko žymas vaizdo įrašuose, kurie saugomi 30 parų.

„Ne kartą buvo kviečiama policija pastebėjus vandalus ant estrados stogo ir pan. Esame stebėję, asmenis, kurie įvairiais atstumais ir rakursais stebėjo vaizdo kamerų darbą ir ciklus, todėl galime įtarti, kad objektų terliojimas nėra atsitiktinis darbas, o galimai pasiruošus iš anksto“, – sako Miesto koordinavimo skyriaus specialistai.

Pastebėti neįmanoma

Pranešimų apie apipaišytus stendus ar kitus objektus Savivaldybė sulaukia ir iš pilietiškų gyventojų. Tais atvejais, kai nuo vandalizmo akto ir pranešimo būna praėję mažiau nei 30 parų, atsekti įtariamuosius įmanoma.

„Tačiau dažniausiai įvairūs vandalų ženklai būna kameromis nematomoje vietoje, o gaunami pranešimai apie sugadintą inventorių gerokai senesni nei kaupiamų įrašų terminai. Todėl labai prašytume visuomenės kuo operatyviau informuoti apie pastebėtus tokius atvejus per tvarkaumiesta.lt ir kitomis priemonėmis“, – prašo Savivaldybės atstovai.

Per 2021 m. vien vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota 3319 vnt. galimai padarytų pažeidimų, iš jų didžioji dalis (daugiau nei du su puse tūkstančio – KET pažeidimai). Miesto infrastruktūros problemų (apšvietimo, energetinių tinklų, miesto objektų sugadinimo) 68 vnt., iš jų 51 vnt. būtent susiję su sugadinta aplinka – sulužę suoliukai, šiukšliadėžės, apipaišytos sienos ir kiti objektai.

Nubaustų nėra

Šiaulių apskrities policija dėl dažais sugadintų pastatų ir kitų objektų yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus. Dažniausiai – pagal privačių asmenų pateiktus pareiškimus. Visais atvejais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl turto sugadinimo. Kaip portalui „Etaplius“ teigė Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė, visais atvejais įvykiai fiksuoti ten, kur miesto kamerų nėra.

Taip pat nėra ir nubaustų, kadangi nustatyti įtariamuosius iš esmės neįmanoma.

Vandalai darbuojasi įvairiose miesto vietose, pridarydami turtinės žalos, kurie siekia nuo poros šimtų eurų, bet kai kuriais atvejais būna ir tūkstantis ar net penki tūkstančiai eurų.

Darbuojasi jaunimas

Dažniausiai purškiamais dažais vadinamuosius „tagus“ (nuo anglų kalbos žodžio – tag, kuris reiškia etiketę, žymą) arba kitaip – parašus paišo nepilnametis jaunimas. Kaip portalui „Etaplius“ aiškino Šiaulių apylinkės teismo psichologė, vaikų psichologijos specialistė Vaida Lisienė, tai dažnai nerimą jaučiančių paauglių darbas, kurių siekis įamžinti save.

„Esu bendravusi su taip besielgiančiais jaunuoliais. Klausiau, kodėl jie taip daro. Jų atsakymas buvo toks, kad nupaišo tuos parašus viešose vietose, dažniausiai ant ką tik sutvarkytų sienų, kad pro šalį eidami draugai matytų tą parašą ir atpažintų“, – pasakojo psichologė.

Baudos nesustabdo

Pasak V. Lisienės, jaunimo problemas galėtų pastebėti tiek tėvai, tiek mokytojai, su tokiu jaunimu įprastai dirba jaunimo specialistai atviruose jaunimo centruose. Tačiau kaip rodo praktika, Šiauliuose ilgus metus nėra su probleminiu jaunimu dirbančių jaunimo darbuotojų, Šiaulių miesto atviras jaunimo centras kelerius pastaruosius metus iš esmės nefunkcionavo.

V. Lisienės teigimu, susikaupusį nerimą jaunimas galėtų nukreipti kita linkme, įsitraukdamas į jaunimo organizacijas, siekdamas prasmingos veiklos. Paišymas purškiamais dažais viešose vietose sukelia adrenalino pojūtį, tam tikra prasme ir bendrystės jausmą. Tačiau jeigu tokius jaunuolius pagauna policija, bausmė nepašalina priežasčių, mano psichologė.

„Teisinės institucijos kaip policija, teismai nubaudžia tokius jaunuolius, bet bausmę gavę jaunuoliai ir toliau taip elgsis arba imsis kitos nusikalstamos veikos. Su jais reikia dirbti, aiškintis nerimo priežastis, siekti, kad jie nukreiptų energiją kitur, į kitas veiklas“, – mano specialistė.