Valstybinis reketas: globos namai „Senevita“ ima neteisėtą mokestį, o valstybės institucijos nukentėjusiems siūlo kreiptis į teismą

Vilnius

Globos namai „Senevita“ © Organizatoriai

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

147548

Vilnietė Asta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) už savo tėvų globą Vilniaus rajone įsikūrusiems globos namams „Senevita“ dvejus metus mokėjo papildomą kelių šimtų eurų mokestį, tačiau kai paaiškėjo, kad sutartis dėl papildomo mokėjimo yra neteisėta, grąžinti pinigų jai niekas neketina. 

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (SPPD), kuris per patikrinimą nustatė, kad „Senevitos“ direktorius Petras Jurgilas papildomo mokesčio reikalavo pažeisdamas galiojančius teisės aktus, moteriai nurodė, kad negali kištis į globos namų ir jų privačių asmenų santykius ir siūlo jai kreiptis į teismą. 

Beje, patikrinimo metu paaiškėjo, kad „Senevita“, kurios steigėja ir dalininkė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), neteisėtai pelnėsi dar mažiausiai iš 9 asmenų, su kuriais taip pat buvo sudarytos sutartys dėl papildomo mokesčio. 

Tačiau jokių veiksmų, siekiant padėti valstybei priklausančių globos namų reketuojamiems žmonėms nei SPPD nei ministerija, imtis neketina. 

300 eurų kas mėnesį už tai, kad leistų tėvams gyventi kartu

Asta, kuri „Senevitos“ globos namuose yra apgyvendinusi savo tėvus, Alfa.lt redakcijai teigė, kad dvejus metus kas mėnesį globos namams mokėjo po 300 eurų mokestį už tai, kad jos tėvai galėtų gyventi kartu, didesnio ploto kambaryje, o ne atskirai. Pasunkėjus finansinei situacijai pandemijos metu, ji „Senevitos“ paprašė lengvatos, o jos negavus kreipėsi į Departamentą ir tuomet gavo atsakymą, kad tokios sutartys pažeidžia teisės aktus.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (SPPD) gavęs Astos pateiktus duomenis atliko vertinimą „Senevita“ globos namuose dėl papildomai apmokestinamų paslaugų. Specialistai vertinimo metu rado 9 neteisėtas sutartis ir nustatė pažeidimus, kuomet buvo sudarinėjamos sutartys su senolių artimaisiais, pagal kurias jie mokėjo papildomą mokestį už vienviečius arba didesnio ploto kambarius.

„Departamentas mano, kad tokia praktika, kai papildomas mokestis imamas už gyvenamuosius kambarius, didesnius nei 5 kv. m. vienam asmeniui, bei už vienviečius kambarius yra ydinga, nes asmenų apgyvendinimas kambariuose po 1-3 teisės aktuose yra apibrėžiama, kaip normalios, įprastos, bazinės paslaugos, tad tai negali būti traktuojama, kaip papildomos, geresnės sąlygos“, - sakė Departamento komunikacijos atstovai.

Šiuo metu globos namai kviečia į diskusiją „Senevitos“ steigėjos ir dalininkės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Departamento atstovus dėl susidariusios situacijos.

„Esame linkę išklausyti globos namų poziciją, todėl sprendimai dėl tolesnių Departamento veiksmų bus priimti po šio pasitarimo“, - teigė SPPD komunikacijos atstovai.

Norint atgauti pinigus teks kreiptis į teismą

Departamento atstovai teigia, kad dėl susitarimų, kuriuos globos namai sudarė su privačiais asmenimis, pasisakyti negali, nes tai yra civiliniai sutartiniai santykiai.

„Pagal susitarimus sumokėtos lėšos už papildomas sąlygas galėtų būti grąžinamos šalims dėl to susitarus arba išieškomos kreipiantis į teismą, jeigu mokantysis mano, kad lėšos mokamos nepagrįstai arba susitarime suderėtos paslaugos teikiamos netinkamai ir teismas tai patvirtintų savo sprendimu“, - komentavo SPPD komunikacijos atstovai.

„Senevitos“ direktorius: žmonės patys nori ir moka

Globos namų „Senevita“ direktorius Petras Jurgilas šią situaciją vertina kiek kitaip, nei SPPD specialistai. Jo teigimu yra nustatyta tvarka, kuriais atvejais galima tokias priemokas mokėti ir tada yra sudaroma sutartis.

„Ką reiškia, kad tos sutartys buvo nelegalios? Kur čia nelegalumas yra? Aš šitą dalyką esu paaiškinęs Ministerijai ir Departamentui, tad tokio straktavimo, kad tos sutartys buvo nelegalios negali būti. Žmonės patys tokių sąlygų nori, pasirašo sutartis ir moka priedus“, - Alfa.lt sakė P. Jurgilas.

Nors socialinės globos paslaugų pagyvenusiems žmonėms įstaiga „Senevita“ yra gavusi patvirtinimą iš SPPD, kad tokios sutartys pažeidžia teisės aktus bei buvo gavus nurodymą pašalinti pažeidimus, globos namų direktorius laikosi savo nuomonės ir sutarčių nutraukti neketina.

„Tos priemokos mūsų įstaigoje yra mokamos ir toliau. Mums viskas kainuoja, juk yra nuomojamos patalpos ir išlaikyti toms patalpoms reikia pinigų. Visoje Europoje yra priimta, kad už vienviečius kambarius moka priedus. Jei to nebūtų tada visi žmonės norėtų vienviečiuose gyventi, o pagal ką tada nuspręsti? Pagal akių spalvą?“, - piktinosi „Senevitos“ direktorius.

Taip pat pridūrė, kad nėra gavęs įsakymo sutarčių nutraukti.

„Aš neturiu kažkokio tiesioginio Departamento įsakymo, kad tos sutartys yra neteisėtos ar, kad pažeidžia įstatymus. Mes turim vykdyti teisėtus mūsų gyventojų ir jų artimųjų lūkesčius, jie patys norėjo tokių sąlygų ir už tai mokėjo pinigus, sutartį nutraukus mes nebegalėsime jiems suteikti tokių sąlygų ir tada bus pažeisti jų teisėti lūkesčiai“, - sakė P. Jurgilas.

„Senevita“ šiuo metu yra ne tik Socialinių paslaugų priežiūros departamento, tačiau ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) akiratyje.

VMVT dabar atlieka tyrimą globos namuose „Senevita“, Senjorų socialinės globos namuose bei Antavilių pensionate. Tyrimas buvo pradėtas gavus pranešimų, kad šiose įstaigose yra tiekiamas prastos kokybės, neįvairus, beskonis ir atšalęs maistas, taip pat skundžiamasi, kad dėl mažų porcijų maisto senoliams tiesiog neužtenka.

Bandė derinti vadovavimą „Senevitai“ ir privatų verslą

„Senevitos“ direktorius P. Jurgilas prieš kelis metus buvo patekęs į žiniasklaidos akiratį, kuomet jis kartu su šiuo metu taip pat (VMVT akiratyje esančiu „Senjorų socialinės globos namai“ direktoriumi Vytautu Griciumi tapo viešosios įstaigos Senjorų namai „Pušelė“ steigėjais.

Tačiau 2019 metų pradžioje jų verslas žlugo, kuomet konkurse antroje vietoje likusi bendrovė „Global Travel Supply“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir apskundė senjorų namams „Pušelė“ palankų sprendimą.

Nuostolinga globos namų veikla

Praeitais metais „Senevitos“ sukaupti nuostoliai jau artėjo prie 0,5 mln. eurų. Tuo metu nuo 2013 m. steigėja ir dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nesiėmė jokių konkrečių priemonių situacijai gerinti.

SADM tuo metu guodėsi, kad nuostoliai kasmet vis mažesni, nors ir pripažino, kad nuostolių yra, jokių sprendimų dėl situacijos globos namuose „Senevita“ gerinimo nebuvo priimta.

„Pastebėtina, kad einamųjų metų (ne sukauptas) deficitas kasmet mažėja (2015 m. deficitas sudarė 127,8 tūkst. eurų, 2016 m. – 129,1 tūkst. eurų, 2017 m. – 35,1 tūkst. eurų, 2018 m. – 25 tūkst. eurų)“, – buvo nurodyta nurodoma ministerijos pateiktame atsakyme.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt