Valstybinės svarbos energetiniuose projektuose norima pažaboti valstybines bendroves

Sostinėje atliekas deginsiančią kogeneracinę jėgainę statys „Lietuvos energija“. Bet politikai nusiteikę taip, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai išskirtinę teisę vykdyti tokį projektą gauna valstybinė bendrovė, rašo „Lietuvos rytas“.

Seime bus mėginama dar sykį įteisinti nuostatą, kad valstybinės svarbos energetinių projektų vystytojai būtų atrenkami konkurso būdu.

Tokį liberalo Simono Gentvilo pasiūlymą parlamentarai neseniai atmetė, tačiau jis nusiteikęs jį patobulinti ir dar šįmet pateikti iš naujo.

S. Gentvilas piktinosi tuo, kad „Lietuvos energijai“ be jokio konkurso tapus Vilniaus kogeneracinės elektrinės projekto vystytoja, jo kaina per porą metų išaugo penktadaliu, o numatoma galia smarkiai sumažėjo.

Iš pradžių buvo planuota, kad jėgainės elektros gamybos galia siekas iki 145 megavatų, šilumos - iki 240 MW, o kaina bus 328 mln. eurų. Tačiau visai neseniai energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino finansavimą - 381 mln. eurų, nors elektros gamybos galia sumažėjusi iki 73, šilumos - iki 169 MW.

Pasak S. Gentvilo, keista, kai per porą metų projekto kaina smarkiai pakyla, o galia sumažėja du kartus.

„Valstybės įmonės tikrai gali vykdyti tokius projektus, bet tik tokiu atveju, jei dalyvauja konkurse ir jį laimi, o nėra tiesiog paskiriamos“, - aiškino Seimo narys.

Tokiai pozicijai pritaria ir Seimo energetikos komisijai vadovaujantis Virgilijus Poderys.

„Manau, kad elektros ir šilumos gamybos projektams turi būti skelbiami tarptautiniai konkursai. Nėra ko slėpti - privatus verslas ir užsienio investuotojai yra pasipiktinę, kad valstybė juos užsimojo vykdyti pati. Vargu ar tai yra optimalu“, - svarstė komisijos vadovas.

Kaimyninėse valstybėse skelbti tarptautiniai konkursai leido užsitikrinti mažesnę panašių projektų kainą. Antai Gdanske (Lenkija) ketinama statyti jėgainę, kuri per metus turėtų sudeginti 160 tūkst. tonų atliekų - tiek pat, kiek planuojama Vilniuje. Tik jos vertė kur kas kuklesnė - 100 mln. eurų.

Estijos sostinės Talino pašonėje esanti Iru elektrinė per metus gali sudeginti 250 tūkst. tonų atliekų, o jėgainės statybos kainavo 103 mln. eurų. Kainų skirtumą nesunku paaiškinti - „Eesti Energia“ antrinė įmonė „Enefit“ nestatė naujos jėgainės, o pertvarkė seną termofikacinę elektrinę.

Estų pavyzdžiu galbūt galėjo pasekti ir Lietuva, nes šįmet „Lietuvos energija“ iš Vilniaus šilumos tinklų už mažiau nei 10 mln. eurų perėmė trečiąją sostinės termofikacinę elektrinę (TEC-3).

Praėjusią savaitę Seimo Energetikos komisijos posėdyje „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių elektrinių projektų tarnybos vadovas Nerijus Rasburskis pasakojo, kad dėl TEC-3 panaudojimo galimybės buvo triskart kreiptasi į Europos Komisiją, kol galiausiai gautas atsakymas, kad ši elektrinė anksčiau buvo gavusi ES finansavimą, todėl jos pagrindu statant kogeneracinę jėgainę Briuselis paramos nesuteiktų.

Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektą įgyvendinanti „Lietuvos energija“ jau yra pasirašiusi 149,65 mln. eurų vertės biokuro deginimo įrenginių ir tiekimo infrastruktūros rangos sutartį su Lenkijos bendrove „Rafako“. Dar 178,29 mln. eurų vertės sutartis yra pasirašyta su Vokietijos koncerno „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos „Budimex“ ir Kauno dujotiekio statybos konsorciumu dėl komunalinių atliekų ir bendrų inžinerinių sistemų įrengimo.

ELTA