PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2024 m. Gegužės 22 d. 14:33

Valstybės sienos apsaugos tarnybos naktinių matymo prietaisų įsigijimo tyrime – įtarimai ir kratos

Lietuva

KAM nuotr.

Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA


302019

Tiriant Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sandorį dėl 1,2 mln. eurų vertės naktinio matymo prietaisų įsigijimo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praeitą savaitę atliko 17 kratų ir poėmių.

Įtarimai pareikšti 4 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, atliktos įtariamųjų apklausos, trečiadienį pranešė FNTT.

Vienam iš įtariamųjų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, dviem – 1 mėnesio trukmės intensyvi priežiūra, ketvirtajam įtariamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Buvo apklausta 13 liudytojų, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.

FNTT, vadovaujant Europos deleguotųjų prokurorų biurui Lietuvoje, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje viena valstybinė institucija po viešojo pirkimo procedūrų sudarė pirkimo-pardavimo paslaugų sutartį su dviem bendrovėmis dėl naktinio matymo prietaisų įsigijimo. Pasirašius sutartį, institucijai buvo perduoti 234 vnt. prietaisų, kurie galimai neatitinka pirkimo sąlygų.

FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė Eltai trečiadienį patvirtino, kad pranešime minima valstybės institucija yra VSAT.

Bendra įsigytų prietaisų kaina siekia beveik 1,2 mln. eurų, o pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo skubios pagalbos priemonės lėšomis finansuojamą projektą.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas, tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas įgijo, gabeno, laikė komerciniais tikslais ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gali grėsti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.