Valstybės kontrolė: tik kas ketvirtas lietuvis yra girdėjęs apie darnaus vystymosi tikslus

Lietuva

Valstybės kontrolė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

180210

Valstybės kontrolės atliktas vertinimas, kaip Lietuva pasirengusi įgyvendinti Jungtinių Tautų patvirtintus darnaus vystymosi tikslus, rodo, kad reikalingas nuoseklesnis tikslų ir uždavinių integravimas į planavimo dokumentus, tobulintinas tarpinstitucinis koordinavimas ir visuomenės informavimas, reikalingas veiksmingas duomenų stebėsenos ir pažangos vertinimo mechanizmas.

Lietuva, kaip ir kitos 192 valstybės, 2015 m. įsipareigojo įgyvendinti 2016–2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, kurie yra grindžiami trimis aspektais – aplinkos, socialiniu ir ekonominiu – apimančiais nelygybės, skurdo, sveikatos, kovos su klimato kaita, tvaraus vartojimo ir gamybos ir kt. sritis.

„Mūsų atliktas vertinimas rodo, kad strateginiai šalies dokumentai turi sąsajų su darnaus vystymosi siekiu, tačiau trūksta nuoseklumo juos įgyvendinant ir stebint pažangą. 2021 m. darnaus vystymosi indekso duomenimis, Lietuvoje didžiausius iššūkius kelia kova su klimato kaita, nėra pažangos įgyvendinant vieną iš šalies prioritetų – nelygybės mažinimą“, – sako Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyresnioji valstybinė auditorė Jūratė Dilienė.

2020 m. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą, kuriame pirmą kartą šalies strateginiai tikslai susieti su darnaus vystymosi tikslais ir yra siekiama šiuo aspektu patekti į geriausiai vertinamų šalių dvidešimtuką. 2021 m. darnaus vystymosi indekso duomenimis, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos ir Lenkijos) ir užima 31 vietą.

Koordinuoti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą yra pavesta Aplinkos ministerijai, tačiau veiksmų derinimas tarp valstybės institucijų ir su savivaldybėmis neužtikrinamas, o įsteigta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, kurios tikslas – stiprinti koordinavimą, nuo 2017 m. veiklos nevykdė. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas vyko fragmentiškai, nebuvo kuriamas nuolatinis dialogas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, visuomenės ir mokslo atstovų. Tyrimų duomenimis, tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie darnaus vystymosi tikslus arba juos gerai žino, kai pasaulio mastu tikslų žinomumas yra triskart didesnis ir siekia 76 proc.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais rodikliais, šalyje neužtikrinama, kad būtų atliekama nuolatinė darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangos ir ją stabdančių veiksnių analizė. Šalies pažanga šiuo aspektu buvo vertinta tik vieną kartą – 2018 m. Lietuvai parengus darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą Jungtinėms Tautoms.

Siekiant spartesnės darnaus vystymosi pažangos šalyje, svarbu naujo planavimo laikotarpio dokumentuose sistemiškai integruoti darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius bei numatyti juos įgyvendinančias priemones, sukurti veiksmingą tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir aktyvų įsitraukimą, nuolatinę pažangos stebėseną ir periodišką atsiskaitymą už rezultatus.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt