Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai aptarė situaciją žemės ūkyje

Vilnius

VPGT nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

45043

Liepos 12 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente į posėdį po ekstremaliosios situacijos paskelbimo dėl sausros susirinko Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai. Jie aptarė susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje ir svarstė, kaip sumažinti ūkininkams sausros padarytą žalą. Į posėdį atvykęs žemės ūkio ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Giedrius Surplys sakė, kad nors pastarosiomis dienomis ir lyja, žemdirbių situacija yra sudėtinga.

„Ši situacija – netradicinė. Sausros padariniai bus aiškūs tik rudenį. Šalies ūkininkai patiria didžiulius nuostolius. Jie prarado didelę dalį derliaus, o sausros padariniai tik pradedami skaičiuoti. Mūsų tikslas – kad šalies ūkininkai, netekę derliaus, galėtų išvengti sankcijų iš Europos Komisijos ir iš Žemės ūkio ministerijos institucijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų,“ – pasitarime teigė G. Surplys.

Pasak Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Virginijos Žostautienės, per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 8 d. iki liepos 3 d. stichinė sausra, nepriklausomai nuo išsilaikymo trukmės, buvo fiksuota 24 Lietuvos savivaldybėse. Dar 13 savivaldybių sausasis periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringojo laikotarpio rodiklius.Iki stichinės sausros paskelbimo vos keleto dienų pritrūko Kupiškio, Panevėžio, Šilutės, Skuodo, Rietavo ir Vilkaviškio rajonams.Ilgiausiai, net 25 dienas, stichinė sausra išsilaikė Alytaus, Marijampolės ir Trakų rajonuose, o trumpiausiai – vos po 1–2 dienas – Šalčininkų, Širvintų ir Telšių apylinkėse.

Žemės ūkio ministerija pateikė metodines rekomendacijas ūkininkams ir žemės ūkio subjektams dėl gyvulių, augalų ir pašarų apsaugos susidarius ekstremaliajai situacijai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas pažymėjo, kad siekiant suvaldyti šią situaciją, labai svarbu turėti tikslius duomenis apie savivaldybėse patirtus nuostolius žemės ūkyje.

,,Atlikus sausros rizikos vertinimą savivaldybėse, konkrečiai būtų numatytos sausros padarinių atstatymo priemonės,“ – sakė jis. Pasak jo, jau dabar reikia galvoti apie prevencines priemones, siekiant suvaldyti gresiančias ekstremaliąsias situacijas šalyje.

Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje dalyvavo atstovai iš Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Ūkio, Aplinkos, Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.

Liepos 4 d. Vyriausybė dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros paskelbė ekstremaliąją situaciją visoje šalyje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt