PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Balandžio 5 d. 14:30

„Valstiečiai“ ratifikuojant ES ir Kanados susitarimą siūlo atsižvelgti į GMO riziką

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


33643

Keli Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai ketvirtadienį registravo įstatymo pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimo, kuriomis siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Kanada ir ES taiko skirtingus standartus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) bei hormonų maiste naudojimui.

Jeigu tokiam siūlymui būtų pritarta, sutartis būtų ratifikuota, tačiau Lietuva paskelbtų pareiškimą dėl GMO ir hormone naudojimo maiste.

„Lietuva, siekdama užtikrinti aukšto lygio žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą, patvirtina, kad nė viena Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo nuostata nedaro poveikio ES teisės aktams dėl hormonais apdorotos jautienos, todėl ES galės toliau taikyti galiojančius savo teisės aktus dėl ūkinių gyvūnų augimui skatinti skirtų hormoninį poveikį turinčių medžiagų uždraudimo. Tai savo pareiškime sutarties pasirašymo metu yra patvirtinusi ir Europos Komisija“, - teigiama LVŽS pranešime.

Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo pareiškimu Lietuva prisijungė Slovėnijos, Lenkijos ir Belgijos pareiškimų, išsakytų sutarties pasirašymo metu.

„Tokiu būdu, prisiimdami naujus tarptautinius įsipareigojimus, užtikrinsime, kad Lietuvos vartotojus pasiektų tik aukščiausios kokybės, ES taikomus reikalavimus atitinkantys maisto produktai, kartu saugosime ir savo žemės ūkio sektorių: jo patrauklumas vartotojui slypi ekologijos principus atitinkančioje gamyboje, kuri yra nesuderinama su GMO vartojimu“, - pranešime sako LVŽS seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Tačiau jis sutinka, kad ES ir Kanados sutarties ratifikavimas bus reikšmingas žingsnis plėtojant Kanados ir Lietuvos tarpvalstybinius ryšius.

Seimo narys „valstietis” Mindaugas Puidokas aiškina, kad valstybių pareiškimai tarptautinių susitarimų ar ratifikavimo metu yra įprasta valstybių praktika ir teisė.

„Valstybių pareiškimais paprastai paaiškinama, kaip valstybės interpretuoja ir taikys tarptautinių sutarčių nuostatas tada, kai šios sutartys įsigalios. Vien Kanados ir ES sutarties pasirašymo metu buvo padaryta beveik 40 įvairių pareiškimų“, - pranešime kalba M. Puidokas.

ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (CETA - angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement) buvo pasirašyta 2016 metų spalį, o iš dalies įsigaliojo praeitų metų rugsėjį. Tam, kad sutartis taptų ilgalaikė, ją turi ratifikuoti visos Bendrijos šalys narės.

Šiuo metu Lietuvoje 150 kompanijų eksportuoja produktus į Kanadą. 80 proc. iš jų yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės.

Šalininkai teigia, kad susitarimas suteiks daugiau galimybių Lietuvos įmonėms eksportuoti į šią didele perkamąja galia pasižyminčią šalį. Ekspertų skaičiavimais, Lietuvos eksportuotojai iš muitų liberalizavimo sutaupys per 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Kanados paslaugų rinka taip pat taptų atvira ir prieinama Lietuvos įmonėms, jos galėtų dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose.

Anksčiau Eltai ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad ši sutartis reiškia, jog ES tampa laisvosios prekybos lydere pasaulyje, o Lietuvai būti tarp tokių šalių yra labai naudinga.

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad mažiems Lietuvos gamintojams ir prekiniams ženklams toks susitarimas atvertų kelią į turtingą rinką ir kad nepasinaudoti tokia sutartimi būtų tiesiog pražūtinga.

ELTA