Įsikūnijimai A. Valinskui nesvetimi, mat į pamiltus knygų herojus vyras ne tik įsikūnija pats – jis šventai įsitikinęs, kad ir pastarieji jame negrįžtamai apsigyvenę. Tarp tokių veikėjų – herojai iš knygų „Kapitono Granto vaikai“, „Trys muškietininkai“ ir daugelis kitų.

„Jie visi į mane įsikūnijo. Labai džiaugiuosi, kad jie neišsikrausto ir liko mano galvoje. Todėl sakau, kad žmonėms – ypač tiems, kurie ruošiasi kūrybinei profesijai – reikia skaityti knygas ir tapti savo galvoje kuriamų įvaizdinių ir filmų režisieriais. Nes kai matote filmą, D‘Artanjanas yra toks, kokį jį ir matote. Bet kai apie jį skaitai, tu jį sukuri tokį, kokio nori pats. Tai ir yra esmė. Tas avataras, persikeliantis į kitą žmogų, kitą būtybę, arba kitos būtybės į save įleidimas, kainuoja pigiausiai kažkur keliauti. Svajonė – pigiausia kelionė“, – sakys jis.

Ir vis dėlto žmogus, į kurį pirmojoje laidoje teks įsikūnyti A. Valinskui, bus kardinaliai kitoks nei jo pamiltų knygų herojai.

TV laidų vedėjui teks įsikūnyti į Jurgą – vadybą baigusią, bet ne pagal specialybę dirbančią 40-metę, buvusią kabareto šokėją, mamą, žmoną ir renginių organizatorę. Jurga – linksmų plaučių, aktyvaus gyvenimo būdo moteris, laisvalaikį leidžianti važinėdama po koncertus Europos sostinėse bei kopdama į kalnus. Didžiausias jos turtas – dvyniai paaugliai sūnūs, 42 metų vyras, dirbantis universiteto docentu ir be atvangos aibes krečiantis katinas.

Išgirdęs, kad nors trumpam teks įsikūnyti į moterį, A. Valinskas šypsosis: „Tai – mano svajonė. Kai manęs paklausia, kaip Inga su manimi gyvena, aš atsakau, kad jeigu yra reinkarnacija, kitame gyvenime norėčiau gimti Valinskiene, sutikti tokį, kaip aš, ir suprasti, ką ji jaučia, kai gyvena su manimi. Todėl bandome – dabar aš būsiu Jurga“, – nuotykiui pasiruošęs bus A. Valinskas.

Pirmieji A. Valinsko atsakymai į E. Jakilaičio užduodamus klausimus lems, kad apie savo įkūnijamą Jurgą jis sužinos ir daugiau detalių. Paaiškės, kad ji – jautri, atjaučianti būtybė, kuri nuolat gelbėja, padeda ir traukia iš bėdos aplinkinius – ne tik katinus, bet ir žmones. Štai vaikystėje iš spąstų ji gelbėdavo peles, o per pandemiją rūpinosi net ir garbaus amžiaus kaimyne.

O kokią Jurgą mato kolegos? Gavęs kelis atsakymo variantus, Arūnas netrukus pasirinks ir čia. Nusprendęs, kad Jurgai, matyt, tiktų vakarėlių liūtės ir darboholikės vaidmuo, A. Valinskas sulauks besišypsančio E. Jakilaičio pastabos, jog toks apibūdinimas primena ir patį A. Valinską.

„Aš pagal save ir renkuosi“, – šyptels jis atgal.

Tačiau linksmai prasidėjusi istorija, netruks pasisuks kiek kitokia linkme. Paaiškės, kad savaitgaliais pirtyje su draugėmis mėgstanti pabūti Jurga, kartą ant bičiulės kūno pastebi paslaptingas mėlynes. Kaip jos atsirado? Ar tai gali būti smurto šeimoje požymis? Kuo tikėti: drauge, jos vyru ar visiškai kitokią istorijos versiją pasakojančiais faktais?

Valinskas turės priimti ne vieną karštą sprendimą. Kuo baigsis ši situacija?