Valdovų rūmuose - šokio ir vaizdo spektaklis "Mindaugas"

Minint valstybės gimtadienį, liepos 5-6 dienomis Lietuvos valdovų rūmuose atgims „Mindaugas“. Čia bus parodytas modernus ir šiuolaikiškas šokio ir vaizdo spektaklis, pastatytas pagal vieno garsiausių Lietuvos poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių poetinę dramą.

Valdovų rūmuose J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ kartą jau buvo pastatytas. Naująjį spektaklį kurianti režisierė Marija Simona Šimulynaitė dramą įvilko į modernų šiuolaikinį drabužį.

„Šis „Mindaugas“ bus kitoks - aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas“, - sakė režisierė.

Pasak šiuolaikinio meno kūrėjos, įspūdingo reginio tikslas - pritraukti jaunąją žiūrovų kartą. Todėl tai geriausia daryti bendradarbiaujant su jaunąja artistų karta ir mąstyti šiuolaikiškai.

J. Marcinkevičiaus poemos herojai - brandūs 50-60 metų vyrai. Tačiau režisierė nusprendė suburti jauną artistų komandą. Spektaklyje vaidmenis kuria 13 jaunų vyrų ir viena aktorė - Morta.

„Kadangi „Mindaugas“ yra Lietuvą vienijanti drama, nutariau aktorių ieškoti ne tik Vilniaus, bet ir kituose šalies teatruose - Panevėžio Juozo Miltinio, Kauno dramos teatre. Projekte taip pat šoks profesionalūs „Baltijos baleto“ teatro šokėjai. Mindaugo vaidmenį atliks Panevėžio dramos teatro aktorius Jonas Čepulis“, - pasakojo M. S. Šimulynaitė.

Valdovų rūmuose statomo šiuolaikinio spektaklio scena primins kupolą. Kertiniu scenografijos štrichu taps mobilūs balti laiptai, vedantys į dangų, į karūną, šlovę, teisybę. Spektaklio scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos.

Nepaisant modernumo, M. S. Šimulynaitė stengėsi laikytis J. Marcinkevičiaus poemos kontūrų: „Žiūrovai išvys pilną kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais - 1968-aisiais. Tai reiškia, kad J. Marcinkevičius negalėjo laisvai mąstyti ir rašyti taip, kaip nori, o tai be galo jaučiasi. Man norisi išleisti J. Marcinkevičiaus tekste įstrigusius veiksmus, kurių rašytojas negalėjo sau leisti realizuoti. Jis negalėjo perlenkti lazdos, nes tuometinė valdžia būtų uždraudusi išleisti kūrinį.

Todėl, statydama šį spektaklį, noriu atskleisti teisybę, kuri poemoje be galo jaučiama tarp eilučių, herojų santykiuose ir poelgiuose.

Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų „kofeinų“ kartą būti ryžtingesniais, ne paliegusiais. Noriu, kad mes vienytumėmės ir kovotume už Lietuvą - tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią mes norime ją matyti dabar“, - neabejojo režisierė.