Premjerė: Vakcinavimo tvarka neturėtų sudaryti paskatų vykti į kitas savivaldybes

Vakcinavimas turėtų vykti tolygiai, kad neskatintų žmonių vykti į kitas savivaldybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Mes norėtumėme, kad labai didelių skirtumų nebūtų, todėl kad masinio vakcinavimo registracijos sistema turėtų veikti kaip įmanoma universaliau ir neturėtų sudaryti paskatų kitų savivaldybių gyventojams, pavyzdžiui, registruotis vakcinuotis ne savo savivaldybėje, todėl, kad ten yra kažkoks kitas režimas ir kažkokios kitos sąlygos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Todėl, pasak jos, norima per artimiausias savaites „kaip įmanoma labiau sustoti ant to paties arba labai artimo laiptelio tam, kad ta masinė vakcinacija apskritai būtų masinė“.

Ministrės pirmininkės teigimu, tai turėtų leisti padaryti vieninga skiepijimo sistema, o siekis panašiu metu leisti skiepyti tas pačias žmonių grupes, anot jos, yra teisingas. Tokį planą anksčiau ketvirtadienį pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vis dėlto I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad netolygumų išvengti turėtų skatinti ir vakcinų skirstymo tvarka.

„Aišku, skiriant ir vakcinas pagal gyventojų skaičių reikia siekti to paties, tai yra, tai ne tik turi būti pavedimai savivaldybėms ar kažkokios rekomendacijos, bet taip pat ir vakcinų tiekimas turi leisti neišsišokti kažkam labai labai toli“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ji teigė, kad šiuo požiūriu „specifiška“ yra Vilniaus situacija, kuriam, dėl itin prastos epidemiologinės padėties regione, prieš porą savaičių buvo perskirstyta daugiau vakcinų. Sostinė šiuo metu skiepija vyresnius nei 45-erių gyventojus, o nuo penktadienio rengiasi pradėti ir vakcinaciją nuo 35-erių.

„Į priekį žvelgiant ir siekiant, kad vis dėlto nebūtų taip, kad 70 proc. vienos savivaldybės ar trijų savivaldybių ar 15 savivaldybių gyventojų būtų paskiepyta kažkuriuo metu vasarą, o kitose savivaldybėse mes negalėtume kalbėti net apie pusę gyventojų, tai žinoma, kad reikia padėti organizacinių pastangų, kad tas išsiskyrimas išsilygintų kaip įmanoma labiau“, – sakė premjerė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad kadangi kai kuriomis vakcinomis žmonės mažiau linkę skiepytis, teisė judėti toliau prioritetų tvarka išlieka.

„Yra tam tikrų atvejų su konkrečiomis vakcinomis, kur savivaldybės sako, kad mes jau patikrinome prioritetų eilę, kažkuria vakcina žmonės nesirenka vakcinuotis – labai gaila dėl to, bet ar mes galime judėti toliau. Tai taip, ta teisė judėti toliau prioritetų eile buvo suteikta savivaldybėms ir tame aš nematau nieko blogo“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, numačius vieningą registraciją, o birželį laukiant didesnių „pačios populiariausios“ vakcinos kiekių, galima kalbėti apie situaciją, kai dauguma norinčių galės be didesnių kliūčių pasiskiepyti.

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį pranešė, kad nuo gegužės 10 dienos visoje Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis viena amžiaus grupe žemyn.

Nuo gegužės 17-osios bus skiepijami 45-erių ir vyresni, nuo gegužės 24-osios – 35-erių ir vyresni žmonės.

Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos. Nuo 16 metų bus galima skiepytis tik „Pfizer“ vakcina, kitų gamintojų vakcinos yra numatytos žmonėms nuo 18 metų.

Galimybės nuo COVID-19 skiepyti vaikus nemato

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva sprendimą skiepyti jaunesnius nei 16 metų vaikus priimtų tik tuo atveju, jei tai tokia galimybė būtų numatyta vakcinos registracijos dokumente. Kaip jau skelbta, Kanada trečiadienį tapo pirmąja valstybe priėmusia sprendimą „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti ir vaikus nuo 12 metų.

„Aš, kiek žinau, dar nė vienos vakcinos registracijos dokumente nėra numatyta galimybė skiepyti vaikus, jaunesnius nei 16 metų, tai kol tai nebus padaryta, tai apie tai net nėra kalbos“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Premjerė akcentuoja, kad kol kas, jos turimais duomenimis, „Pfizer“ vakcina yra numatyta skiepyti asmenis nuo 16 metų.