Vakarų Lietuvai grasina potvynis: apsemtos sodybos, Kretingoje – ekstremali situacija

Kretinga

Potvynis Kretingos rajone / Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Radvilė RumšienėŠaltinis: LRT

337043

Ilgokai ir beveik be pertraukų pliaupiant lietui Vakarų Lietuvoje fiksuojami potvynio ženklai. Dėl susidariusios situacijos keliose Kretingos rajono seniūnijose nuspręsta skelbti ekstremalią situaciją. Kai kuriose upėse vanduo jau pasiekė stichinį arba pavojingą lygį, upės jau peržengė savo krantus, o artimiausiomis dienomis vanduo gali ir dar kilti.

Smarkūs lietūs ir stiprus vėjas į Vakarų Lietuvą prišaukė potvynį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad sausio 2 d. šalyje matomas vandens lygio kilimas, vakarinėje dalyje vietomis iki 192 cm per parą.

Kiek po vidurdienio Minijoje ties Kartena pasiektas stichinis vandens lygis – 538,8 cm, o stichinio vandens lygio riba – 520 cm.

Potvynis Kretingos rajone / Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Pavojingas vandens lygis pasiektas ir priartėta prie stichinio Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 417,9 cm. Stichiniu laikomas 420 cm vandens lygis.

Pavojingo vandens lygio žyma viršijama ir Leitėje ties Kūlynais, kur kiek po vidurdienio vandens lygis siekė 219,3 cm.

Kretingoje – ekstremali situacija

Upėms perlipant krantus dalyje Kretingos rajono seniūnijų nuspręsta skelbti ekstremalią situaciją.

„Paskelbėme keliose Kretingos rajono seniūnijose ekstremalią situaciją – Kretingos miesto, Kretingos kaimiškoje, Žalgirio, Kartenos ir Salantų seniūnijose, kuriose yra daugiau skaudžių židinukų“, – LRT.lt teigė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Antanas Kalnius / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Anot mero, šiuo metu gyventojams pavojus negresia, tačiau yra užlietų sodybų. Jose gyvenantys žmonės yra informuoti, kad prireikus geriamojo vandens jis bus pristatytas. Kol kas užlietų sodybų gyventojai tebeturi elektros energiją.

Porą šeimų Kartenoje vanduo atkirto nuo susisiekimo su likusiu rajonu, tačiau, pasak A. Kalniaus, žmonės turi visureigį ir kol kas jiems pagalbos neprireikė.

Nemažai vandens pateko į pramogų kompleksą „Vienkiemis“. Smarkiai apsemtas kompleksas buvo ir 2023 m. pabaigoje.

2023 m. potvynis Kretingoje, apsemtas kompleksas „Vienkiemis“ / R. Rumšienės / LRT nuotr.

„Įdomesnė situacija Salantuose. Dar taip nebuvo, kad Salantos upė taip išeitų iš savo ribų. Salantų stadionas užtvindytas, visas po vandeniu. Kai vanduo nuseks, pamatysime, kokia yra žala. Pačioje Kartenoje keliose vietose bando formuotis pragraužimai vandens, bet seniūnė jau yra užsisakiusi ir žvyro, ir maišų, tai tose vietose problema tikrai bus lokalizuota“, – sakė A. Kalnius.

Kretingos rajone darbui pasirengusios visos tokiais atvejais veikiančios tarnybos, savivaldybė žada paskelbti atsakingų asmenų kontaktus, gyventojai galės į juos kreiptis prireikus pagalbos.

Potvynis Kretingos rajone / Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Vandens lygis augs ir toliau

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis situacija ne gerės, o tik sudėtingės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus LRT.lt teigė, kad Vakarų Lietuvai grasina potvynis.

„Tas nenutrūkstantis lietus, panašu, dar tęsis, šiandien ir rytoj kritulių bus. Tai tas vandens lygis nekris ir šiek tiek net kils. <...> Dabar situacija yra nepalanki, neįprasta tokiam metų laikui“, – sakė J. Šimkus.

Potvynis Kretingos rajone / Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Pastaruoju metu situaciją sunkina ir pajūryje vis sustiprėjantys vakarinių krypčių vėjai, jie stabdo vandens ištekėjimą į Baltijos jūrą, kur taip pat yra pakilęs vandens lygis.

„Pačioje Baltijos jūroje vandens lygiai yra gana aukšti, aukštesni už vidutinius ir vanduo per sąsiaurį sunkiai išteka. Iš Minijos, iš Šyšos pribėga vandens ir jam nėra kur pasidėti. Jeigu būtų rytų ar pietryčių vėjai, tada iš marių vanduo lengviau ištekėtų“, – sakė pašnekovas.

Žadama, kad oras netrukus atvės, bet padėties tai greičiausiai smarkiai nepataisys, mat oras turėtų atvėsti bent iki 10 laipsnių, o lietų turėtų pakeisti snaigės, tačiau tokio ryškaus atšalimo nežadama.

„Tai bus šlapdriba, kuri iškart tirpsta ir iškart teka. Jeigu būtų 10 laipsnių šalčio, tada būtų sniegas ir tas vanduo nenutekėtų į upes. Būtent Vakarų Lietuvoje bus arti nulio“, – teigė J. Šimkus.

Potvynis Kretingos rajone / Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir 2023-iaisiais. Tokius žiemos potvynius specialistai vadina klimato kaitos padariniais, mat nors iškrinta panašus kritulių kiekis, jie yra kitokio pobūdžio, nei įprasta.

„Kritulių kiekis daug nesikeičia, bet dabar turėtų kristi sniegas, jis kauptųsi laukuose ir netekėtų į upes, o nutekėtų kovą ar balandį, o dabar tai yra ne sniegas, o lietus, žemė įmirkusi, garavimo beveik nėra, augalai tos drėgmės nenaudoja, viskas iškart teka į upes. Jau keletą metų žiemomis kartojasi tokie… Mes net termino tam neturime. Turėdavome terminą „pavasario potvynis“ ir „vasaros liūčių poplūdžiai“, – sakė J. Šimkus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt