Vakarai skelbia Rusijai sankcijas dėl pradėtos invazijos į Ukrainą

Vilnius

BNS/Scanpix nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

205675

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį paskelbė naujas griežtas sankcijas Rusijai dėl pradėtos invazijos į Ukrainą, bet sakė, kad vis dar yra laiko ir karo galima išvengti, nors Vladimiras Putinas planuoja pasiųsti karių už Rusijos sienų.

Kiek vėliau ekonomines sankcijas Rusijai paskelbė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), Maskvos veiksmus prieš Ukrainą pavadinęs „visiškai nepriimtina tolesne invazija į suverenią valstybę“.

Anksti trečiadienį JAV ir Kanados pavyzdžiu pasekė Japonija ir Australija, paskelbusios griežtų priemonių Maskvai ir asmenims, susijusiems su agresija prieš Ukrainą.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) sakė, kad jo šalies sankcijos nukreiptos prieš Rusijos saugumo tarybos narius, besielgiančius „tarsi banditai ir chuliganai“.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – vieningai pritarė V. Putino planams dislokuoti „taikdarių“ dviejuose separatistiniuose Ukrainos regionuose, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino pirmadienį, ir, potencialiai, kitose Ukrainos dalyse.

J. Bidenas antradienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai „pirmąjį paketą“, įskaitant pastangas atkirsti šią šalį nuo tarptautinių finansų, ir pabrėžė, kad tai yra atsakas į Maskvos pradedamą invaziją Ukrainoje.

JAV lyderis pridūrė, kad sankcijos taip pat bus nutaikytos į Rusijos finansų institucijas ir „elitą“.

Tačiau jis paliko diplomatijos galimybę, siekiant užkirsti kelią Rusijos plataus masto invazijai.

„Nekyla klausimų, kad Rusija yra agresorė, tad blaiviai vertiname mums kilusius iššūkius, – sakė prezidentas. – Vis dėlto dar yra laiko, kad užkirstume kelią blogiausiam scenarijui, atnešiančiam neapsakomas kančias milijonams žmonių.“

J. Bideno pranešimas buvo paskelbtas Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai pristačius savo naujų sankcijų pirmąjį paketą, Vakarų šalims koordinuojant pastangas spausti Rusijos prezidentą V. Putiną.

Vokietija taip pat paskelbė stabdanti licencijos išdavimą Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Tačiau Maskva pareiškė, kad sankcijos duos priešingą rezultatą.

JAV vadovaujamos sankcijos „pakenks pasaulinėms finansų ir energijos rinkoms“, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas.

Pasak jo, paprasti amerikiečiai „pajus visas kylančių kainų pasekmes“.

„Atmeta diplomatiją“

V. Putino planai vis dar nėra aiškūs, bet Vakarų pareigūnai jau kelias savaites įspėja, kad jis rengia didelio masto invaziją į Ukrainą. Šis žingsnis galėtų išprovokuoti katastrofišką karą Europoje.

J. Bideno administracija užsiminė nebetikinti, kad Rusija rimtai nori išvengti konflikto. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pranešė atšaukęs ketvirtadieniui planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Dabar, kai matome pradedamą invaziją, o Rusija aiškiai parodė, kad... atmeta diplomatiją, nėra prasmės šiuo metu rengti susitikimo“, – sakė A. Blinkenas.

Kalbėdamasis su žurnalistais V. Putinas sakė, kad tarpininkaujant Vakarų šalims sudaryti Minsko taikos susitarimai, kuriais siekta užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nebeegzistuoja, ir pripažino separatistų pretenzijas į didesnę teritoriją nei jie kontroliuoja dabar.

V. Putinas pridūrė, kad Rusijos pajėgų dislokavimas „priklausys nuo konkrečios situacijos“, ir, regis, pasiūlė Ukrainai išeitį – atsisakyti siekio įstoti į NATO.

„Geriausias būdas išspręsti šį klausimą būtų toks, kad... šiandieninė Kijevo valdžia pati atsisakytų stojimo į NATO. Iš esmės – realizuotų neutraliteto idėją“, – sakė V. Putinas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai.

„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė jis po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu.

Tuo metu ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba susitikęs su su J. Bidenu paprašė didesnės karinės pagalbos.

Rusijos sprendimas pripažinti prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ išprovokavo ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) pasmerkimą. Jis Rusijos veiksmus pavadino „mirtinu smūgiu [JT] Saugumo Tarybos patvirtintiems Minsko susitarimams“.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt