Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusiais metais Šiaulių apskrities policija paskelbė konkursą „Nufilmuok kelių eismo taisyklių pažeidimą“, o jo laimėtojams išdalijo prizus. Socialiniuose tinkluose prizai už nufilmuotus KET pažeidimus nedalijami, tačiau juos fiksuojančių ir viešai platinančių „operatorių“ netrūksta. Ar taip nėra peržengiamos kito asmens (net ir pažeidėjo) privatumo ribos?
Tokį klausimą iškėlė į savaitraščio „Etaplius“ redakciją paskambinęs šiaulietis. Prisistatyti nepanoręs vyras pasakojo, kad neseniai buvo nubaustas už KET pažeidimą – nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiavo šalutiniu keliu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei.
Pastarosios vairuotojas savo automobilyje buvo įtaisęs vaizdo registratorių. Juo užfiksuotą pažeidimą nusiuntė policijos pareigūnams, šie prasižengusį šiaulietį „apdovanojo“ bauda.
Vyras savo kaltės neneigia, tačiau vaizdo registratorius pasitikėjimo jam nekelia. „Aš ne specialistas, bet man atrodo, kad vaizdo registratoriumi nufilmuotą medžiagą galima sumontuoti, nukirpti, kur reikia. Be to, kas bus, jei visi pradės vieni kitus filmuoti ir dėti, kaip dabar madinga, į feisbuką?“ – svarsto jis.
Iškarpyto įrašo nenagrinės
Advokatas Virgilijus Januška pažymi, kad vaizdo registratoriumi užfiksuoti duomenys savaime nėra laikomi įrodytais. Tai gali konstatuoti tik kompetentinga institucija, pavyzdžiui, policija, teismas.
Būtent dėl šios priežasties mažai tikėtina, kad pavyktų piktnaudžiauti vaizdo registratoriuje įamžinta medžiaga. „Teismų praktikoje, vertinant vaizdo registratoriumi užfiksuotą administracinį nusižengimą, akcentuojama, kad būtų aiškus vaizdo įrašas, data ir laikas, matoma pažeidimo padarymo vieta, automobilio valstybinis numeris“, – aiškina advokatas.
Jam antrina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiasis specialistas Teisutis Beržinskas: „Žiūrime į įrašo vientisumą – pažeidimas turi matytis nuo pradžios iki galo, turi būti aiškus jo laikas, aiški vieta. Jeigu įrašas bus iškarpytas, jo paprasčiausiai nenagrinėsime. Tačiau kiek gauname medžiagos, ji būna vientisa. Netgi užfiksuotos kelios minutės iki ir po pažeidimo“, – teigia jis.
(Ne)matomas liudininkas
Paklaustas apie policijos surengtą konkursą,
T. Beržinskas prisipažįsta tikėjęsis didesnio vairuotojų susidomėjimo. Anot specialisto, įprotis vaizdo registratoriumi fiksuoti KET pažeidimus ir juos siųsti policijos pareigūnams mūsų šalyje dar tik formuojasi.
Per mėnesį gaunami 3–4 tokio pobūdžio pranešimai. Dažniausiai juose matyti, kaip vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų, važiuoja per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, atlieka chuliganiškus manevrus – tarkime, „užkiša“ automobilį. „Aišku, būna ir tokių preciziškų vairuotojų, kurie nufilmuoja, kaip kitas neparodė posūkio signalo“, – pastebi T. Beržinskas.
Pilietiškais, KET pažeidimus fiksuojančiais vairuotojais specialistas džiaugiasi. „Jie įpareigoja tuos neklaužadas vairuotojus laikytis taisyklių. Nes jeigu jų nepažeidinėsi, nereikės bijoti, kad tave nufilmuos, ar piktintis gavus baudą“, – sako T. Beržinskas.
Viešas „linčas“ gali baigtis teismu
Dėl pareigūnams siunčiamų vaizdo registratoriumi užfiksuotų KET pažeidimų klausimų nekyla – pasak
V. Januškos, Lietuvoje būtent taip ir apibrėžiama vaizdo registratoriaus paskirtis.
Tiesa, neretai pažeidėjus „baudžia“ ir patys nukentėjusieji – viešą teismą jie surengia socialiniuose tinkluose, kuriuose skelbia nufilmuotus vaizdus. „Kalbant apie vaizdo registratoriumi užfiksuotų vaizdų naudojimą socialiniuose tinkluose, reikėtų pažymėti, kad tai neatitinka vaizdo registratoriaus paskirties ir formaliai teigiant taip yra pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą. Asmuo turi teisę reikalauti tokį įrašą pašalinti. Taip pat gali savo pažeistas teises ginti teisme civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo“, – paaiškina advokatas. Į teismą gali kreiptis ir tie asmenys, kurie atsitiktinai pateko į kadrą ir su pažeidimu apskritai nėra susiję. Pavyzdžiui, niekuo dėti praeiviai.
Tiesa, realybėje viskas vyksta šiek tiek kitaip. Pasak advokato, tokio pobūdžio ieškiniai teismą pasiekia itin retai. Be to, Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tie asmenys, kurie daro teisės normų pažeidimus, negali tikėtis tokios pačios teisės į privataus gyvenimo apsaugą, kaip tie, kurie tokių pažeidimų nedaro. Taigi atsiranda vietos interpretacijoms ir pagrįstiems ginčams.
Užsienyje – draudimai ir baudos
Kitose valstybėse teisė naudotis vaizdo registratoriumi yra stipriai apribota. V. Januška pasakoja, kad Austrijoje ir Vokietijoje vaizdo registratorių naudojimas draudžiamas, o už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą yra numatytos didžiulės baudos. Tiesa, šiose valstybėse leidžiama naudoti kitas vaizdo įrašymo priemones, kad būtų užfiksuotos pažeidimo aplinkybės. O štai JAV atvirkščiai: siekiama, kad kiekvienas pagamintas automobilis turėtų vaizdo registratorių.
Lietuvoje, pasak V. Januškos, vaizdo registratoriaus naudojimas kol kas nėra konkrečiai reglamentuotas. Tačiau juo užfiksuoti duomenys tikrai gali būti panaudoti administracinėje, baudžiamojoje ar civilinėje byloje.
„Įrodymais laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti“, – aiškina advokatas ir priduria, kad faktiniai duomenys gali būti nustatomi tiek garso, tiek vaizdo įrašais, taip pat nuotraukomis. Tačiau visa tai turi būti susirinkta ir užfiksuota nepažeidžiant teisės aktų, asmens teisės į privatų gyvenimą. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad už neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų gyvenimą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.