Vaistininkė atsako į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie skiepus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad nuo 40-os metų savaitės, laikomos oficialiu gripo, koronaviruso ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono startu, iki dabar sergamumo lygis ženkliai ūgtelėjo. O daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų netgi hospitalizuoti.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vienintelis išties veiksmingas būdas išvengti galimų sunkių šių ligų komplikacijų yra vakcinacija. Vyresnio amžiaus, lėtinių ligų ir kitų didesnės rizikos būklių turintys asmenys jau yra skiepijami valstybės lėšomis, o norinčių pasiskiepyti nekompensuojamai taip pat kasmet daugėja.

Deja, ne visi pacientai turi pakankamai informacijos ir žinių apie skirtingų ligų vakcinacijos procesus ar vakcinų šalutinį poveikį. Tad vaistininkė atsako į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie skiepus. 

1. Ar galima tą pačią dieną pasiskiepyti keliomis vakcinomis?

Ir taip, ir ne. Jei pacientas ruošiasi skiepytis keliomis gyvomis, pavyzdžiui, tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių vakcinomis, jas turi skirti bent 30 dienų laikotarpis. Ši taisyklė negalioja negyvoms vakcinoms: gripo, erkinio encefalito, meningokoko, kuriomis galima skiepytis tą pačią dieną. Tačiau rekomenduojama skirtingam skiepui skirti skirtingą petį. Taip pat nebūtina daryti pertraukos skiepijantis gyvomis ir negyvomis vakcinomis.

2. Kuo skiriasi gyvos ir negyvos vakcinos?

Yra dvi pagrindinės vakcinų rūšys: gyvos vakcinos ir negyvos vakcinos. Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje yra nedidelė laboratorijoje susilpninto ligos sukėlėjo (viruso ar bakterijos) dozė. Įskiepijus tokią vakciną į žmogaus organizmą, joje esantis mikroorganizmas ima daugintis, taip stimuliuodamas žmogaus imuninę sistemą ir sukurdamas imuninį atsaką prieš konkrečią ligą. Nors gyvoje vakcinoje ir yra susilpnintas ligos sukėlėjas, jis žmogaus nesusargdina.

Inaktyvuotos vakcinos, dar vadinamos negyvomis, yra gaminamos bakterijas ar virusus karščiu ir/ar cheminėmis medžiagomis paverčiant neveikliais. Šiose vakcinose gali būti visas negyvas mikroorganizmas ar tam tikri išgryninti jo komponentai. Kadangi inaktyvuotose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi, jie negali daugintis, tačiau tokių vakcinų sudėtyje vis tiek yra pakankamas kiekis nepakitusių mikroorganizmų paviršiaus antigenų, kurie sukelia imuninį atsaką žmogaus organizme.

3. Kada geriausia planuoti skiepus?

Skiepus nuo gripo geriausia planuoti rudens ar žiemos mėnesiais, nes gripo sezono pradžia dažniausiai yra laikoma 40-ta metų savaitė. Kadangi visuomenėje plintantis gripo virusas kiekvienais metais mutuoja, vakcinų sudėtis kasmet taip pat skiriasi – jos atitaikomos pagal tuo metu vyraujantį viruso tipą.

Erkinio encefalito vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis rudens bei žiemos mėnesiais ar ankstyvą pavasarį. Erkės tampa aktyvios vidutinei lauko temperatūrai pasiekus 5–6 laipsnius šilumos, todėl šiltuoju metų periodu patariama jau būti visiškai apsisaugojus. Skiepijantis nuo erkinio encefalito ir norint jaustis drąsiai, vieno skiepo, deja, nepakanka. Tam, kad susidarytų kuo didesnė apsauga nuo šio klastingo viruso, būtina įvykdyti visą vakcinacijos schemą.

Štai vakcina nuo pneumokoko galima skiepytis ištisus metus. Anot vaistininkės I. Sauserytės, visų trijų vakcinų nemokamai sulaukti gali rizikos grupėse esantys asmenys, pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės (nuo šių metų pradžios vakcina nuo pneumokoko nemokamai skiepijami 75-erių ir vyresni šalies gyventojai), sergantieji onkologinėmis ar reumatinėmis ligomis. 

4. Kas kiek laiko reikėtų revakcinuotis nuo pneumokoko, erkinio encefalito ir gripo?

Nors gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti kiekvieno šaltojo sezono pradžioje, kad būtų galima jaustis saugiems nuo šios užkrečiamos ligos visus likusius metus, vakcinuotis galima ir vėliau. Tačiau jei nuo gripo skiepijamasi, pavyzdžiui, šiltojo sezono metu, negalima užtikrinti, kad ta pati vakcina apsaugos ir nuo jau spėjusio mutuoti gripo viruso, šaltojo sezono pradžioje.

Nuo erkinio encefalito yra skiepijama pagal schemą – pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 1–3 mėnesių, trečia – praėjus 6–12 mėnesiams po antros dozės. Skiepijimas galimas ir pagal pagreitintą schemą: pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 14 dienų, trečia – po 6–12 mėn. nuo antros dozės. Asmenims iki 60 metų pirma palaikomoji dozė reikalinga praėjus 3 metams po trečios dozės, vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų asmenims visos palaikomosios dozės rekomenduojamos kas 3 metus po trečiosios dozės.

Pneumokoko vakcinų yra kelios rūšys. Tikslų skiepų planą paaiškinti gali šeimos gydytojas ar skiepijantis vaistininkas, atsižvelgęs į vakcinos specifiką. Vaistinėse skiepijama vienkartine vakcina, kuria galima skiepytis nuo 18 metų.

5. Kada skiepus verčiau atidėti?

Skiepijimą reikia atidėti asmenims, sergantiems ūmine kvėpavimo takų infekcija su karščiavimu. Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški kuriai nors vakcinos informaciniuose dokumentuose nurodytai veikliajai ar pagalbinei medžiagai.

6. Kaip elgtis pasiskiepijus? Ar galima iškart grįžti į darbą?

Parą po pasiskiepijimo patariama vengti intensyvios fizinės veiklos, alkoholio vartojimo. Nerekomenduojama kaitintis vonioje ar saunoje, nes aplinkos karštis gali išprovokuoti ir pakilusią kūno temperatūrą. Pasiskiepijusiems vasarą, geriau nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose dėl galimos infekcijos rizikos.

7. Kodėl po skiepo gali pakilti temperatūra arba skaudėti ranką?

Kiekvienas skiepas yra organizmui svetimas baltymas, tad patekęs į jį, sukelia skirtingas reakcijas. Dažnai pasireiškia vietinė reakcija, kai patinsta ar parausta dūrio vieta ir bendroji reakcija, kada kartais pakyla kūno temperatūra, jaučiamas nuovargis. Tačiau to tikrai nereikėtų išsigąsti – organizmas tokiu būdu įgyja imunitetą virusui, mokydamas kūną kovoti su infekcija. Pastaroji reakcija dažniausiai trunka vos dieną ar kelias.

8. Apie ką svarbu pasakyti vaistininkui atėjus skiepytis?

Asmenims, sergantiems sunkia ūmine ar karščiavimu pasireiškiančia liga, vakcinaciją reikia atidėti. Lengvų infekcinių susirgimų atvejais ir silpnai karščiuojant skiepų atidėti nebūtina, tačiau geriausia vis tiek informuoti vaistininką ar kitą skiepijantį specialistą. Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški vakcinos sudedamajai daliai.

Kai kuriomis vakcinomis nėščiosioms skiepytis negalima, pavyzdžiui, vėjaraupių, tymų ar raudonukės. Erkinio encefalito vakcina taip pat nerekomenduojama. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija skatina net ir besilaukiant kūdikio, nepraleisti skiepų nuo gripo, kokliušo, stabligės bei difterijos skiepo.

9. Jeigu jau persirgau gripu, ar vis tiek vertėtų skiepytis?

Gripo sezono metu cirkuliuoja ne vienas, o keli skirtingi gripo virusai, todėl įvardinti kuriuo gripo tipu užsikrėtėte, galima tik atlikus specializuotus tyrimus. Sezono metu žmogus gali susirgti net ir kelis kartus. Persirgus, vis tiek naudinga pasiskiepyti kiekvieną sezoną, nes kasmet vaistines ir sveikatos priežiūros įstaigas pasiekia naujausia vakcina, kuri geriausiai atitinka vyraujantį viruso tipą.

10. Ką daryti, jeigu žmogus bijo adatų?

Kai žmogus išsigąsta, jam gali ne tik pradėti smarkiau plakti širdis, bet ir nutikti atvirkščiai – spaudimas ir širdies ritmas gali susilpnėti, tad prarandama sąmonė. Todėl rekomenduojama praktikuoti įvairias atsipalaidavimo technikas: meditaciją, kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimus. Tai padės ne tik vakcinacijos metu, bet ir daugybėje kitų gyvenimiškų situacijų.

Prieš skiepijantis taip pat patartina lengvai ir ramiai pakvėpuoti: įkvėpti per nosį, užlaikyti kvapą, iškvėpti per burną. Pakartoti kelis kartus. Kartais padeda ir savęs raminimas ir kartojimas mintyse „tau neskaudės“, „viskas bus gerai“.