Vais­tas nuo in­sul­to: ne rea­li ap­sau­ga, o akių dūmi­mas

Šiauliai

Kuprevich nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

134592

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ra­gi­ni­mus ka­ran­ti­no me­tu lik­ti na­mie dau­ge­lis žmo­nių su­pra­to pa­žod­žiui: jie nėjo ne tik pas drau­gus, į par­duo­tu­ves, bet ir į po­lik­li­ni­kas. Ty­rimų neat­vy­ko pa­si­da­ry­ti ir tie, ku­riems jie gy­vy­biš­kai būti­ni. Vie­ni iš to­kių pa­cientų – ser­gan­tys prie­šird­žių virpė­ji­mu ir var­to­jan­tys krau­jo krešė­jimą re­gu­liuo­jantį vaistą – var­fa­riną.

Neveikia taip, kaip turėtų

„Turiu skaudžią patirtį: mamą gydžiau varfarinu, nes tuomet nebuvo kitų vaistų“, – pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologė Virginija Ežerskienė.

Šešis dešimtmečius varfarinas skiriamas prieširdžių virpėjimu sergantiems ligoniams tam, kad jų kraujyje nesusidarytų krešulių, nes jie gali sukelti insultą. Juos vartojantis ligonis turi kartą per mėnesį atlikti kraujo krešėjimo tyrimą. Pagal jį gydytojas sprendžia, ar vaistas pakankamai saugo nuo insulto.

„Netgi parinkus tinkamą dozę, ligoniams įvyksta insultas. Per 30 dienų žmogus gali suvalgyti kažką netinkamo, patirti stresą, išgerti kitų vaistų – dėl viso to varfarino koncentracija kraujyje gali pasikeisti, – teigia kardiologė ir priduria: – Per mano praktiką buvo trys ligoniai, kurie pareigingai tikrinosi kraują, tačiau vis tiek patyrė insultą.“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai neseniai nustatė, kad tik trečdaliui varfarinu gydomų pacientų pavyksta pasiekti, kad kraujas krešėtų taip, kaip turėtų! Panašūs tyrimų rezultatai yra gauti ir kitose šalyse.

Kardiologė teigia, kad varfarinas daro ir kitokios žalos organizmui – trikdo kalcio apykaitą ir didina osteoporozės išsivystymo galimybę, blogina inkstų funkciją ir kt. „Bent jau žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu, turėtų būti skiriama kitų vaistų“, – įsitikinusi V. Ežerskienė.

Per griežta tvarka

Neseniai buvo išrasti nauji vaistai, kuriuos medikų bendruomenė pavadino proveržiu. Tai naujieji geriamieji antikoaguliantai. Jie kraujo krešėjimą veikia stabiliai, todėl ligoniams nereikia kas mėnesį atlikti tyrimo. Europos kardiologų draugija dabar juos rekomenduoja kaip pirmojo pasirinkimo vaistus, tačiau Lietuvoje vis tiek pirmiausia skiriamas varfarinas.

Kompensuojamųjų naujųjų geriamųjų antikoaguliantų skyrimo tvarka Lietuvoje labai griežta: ligonis turi mažiausiai pusę metų vartoti varfariną, kas mėnesį tikrintis kraują ir mažiausiai pusė tyrimų turi būti blogi.

„Naujaisiais vaistais galėtume gydyti gerokai daugiau ligonių, tačiau didžiausia problema ta, kad ligoniai netiriami, kaip pridera“, – teigia V. Ežerskienė.

Ligoniams nepatogu kas mėnesį važiuoti į polikliniką, ypač tiems, kurie gyvena toliau.

„Stambiems žmonėms labai sunku paimti kraujo. Klausėme ligonių kasų, ar jiems galime skirti naujųjų geriamųjų antikoaguliantų, bet gavome atsakymą, kad tai nėra priežastis. Tačiau brangesnį vaistą galima skirti priklausomiems nuo alkoholio... Tai mūsų sveikatos priežiūros paradoksai“, – apgailestauja gydytoja.

Ne paslaptis, kad šeimos gydytojai nesilaiko taisyklių. „Kol nėra kraujavimo, pacientų nesiunčia atlikti tyrimų. Bet gali būti ir atvirkščiai – žmogus gali patirti insultą“, – sako kardiologė.

Kasmet Lietuvoje insultą patiria 10–12 tūkst. žmonių.

Sutriko tvarka

Šiaulių Dainų poliklinikos šeimos gydytoja Austė Misevičiūtė teigia, kad, paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, pirmąsias kelias savaites buvo sutrikusi kraujo tyrimų atlikimo tvarka, tačiau vėliau jie imti daryti kaip įprasta. Vis dėlto ne visi žmonės, kuriems reikia, ateina pasitikrinti.

„Reikia ne bijoti poliklinikos, o plauti rankas, laikytis specialistų rekomendacijų, sekti savo būklę ir mažiau stresuoti“, – sako gydytoja.

V. Ežerskienė aiškina, kad daugelis žmonių, ypač vyresnių, neateina atlikti tyrimų, nes nesupranta vaistų skyrimo tvarkos.

„Šeimos gydytojai apkrauti darbais, jie neturi laiko pacientui aiškinti, kol jis supras. O vaistininkai ligoniams pasako, kad yra geresnių vaistų, tada jie ant mūsų pyksta, kad vaistų neišrašome“, – aiškina kardiologė.

Dėl skyrimo tvarkos daug žmonių naujųjų antikoaguliantų perka patys ir praranda galimybę ateityje gauti kompensuojamųjų.

„Tam, kad galėtume svarstyti, ar išrašyti kompensuojamųjų antikoaguliantų, žmogus turi bent pusę metų vėl vartoti varfariną ir tikrintis kraują. Tuomet žmonės klausia: ar turime rizikuoti patirti insultą?“ – apgailestauja V. Ežerskienė.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau atsižvelgė į ligonių skundus ir pataisė naujųjų geriamųjų antikoaguliantų skyrimo tvarką. Nuo šiol gydytojai, skaičiuodami, kiek tyrimų per pusę metų yra negeri, galės neįtraukti laiko nuo kovo 16 iki gegužės 25 dienos. Tačiau laikas tarp tyrimų, išmetus šias dienas, neturi viršyti 35 dienų. Todėl vartojantiesiems varfariną labai svarbu kuo greičiau pasitikrinti kraują.

Be to, gydytojai gali vertinti ne tik pastarojo laiko kraujo tyrimų duomenis. Jei kada nors anksčiau pacientui pusę metų reguliariai kas mėnesį buvo atliekami tyrimai ir trys jų buvo prasti, tai irgi yra pagrindas jam skirti naujųjų antikoaguliantų.

Gydytojai pabrėžia: jei žmonės bijo koronaviruso, turi liautis bijoję, nes gydymo įstaigose yra saugiau negu kitur. Jeigu jų tikrintis nesiunčia šeimos gydytojai, turi reikalauti, nes nuo to priklauso jų gyvybė.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt