Vairuotojus į neviltį varo po žiemos asfalte atsirandančios duobės

Gatvių ir kelių priežiūrą vykdančioms įmonėms vairuotojai daugiausia priekaištų turi žiemą. Daug kas piktinasi dėl laiku nenuvalomo sniego, jame atsirandančių provėžų, nepakankamo barstymo ir t. t. 

Tačiau ir dabar, kai gatvės, atrodo, jau švarios, eismo sąlygos anaiptol nėra idealios. Šiuo metu vairuotojus labiausiai piktina iš po žiemos asfalte atsiradę duobės. Blogiausia, kad kol kas duobėtų gatvių niekas lopyti neskuba. „Įvažiavus į duobę, sprogo padanga. Teko pirkti dvi naujas. Nežinau, gal būtų galima paduoti savivaldybę į teismą dėl žalos atlyginimo“, – skundėsi prisistatyti nepanoręs miesto gyventojas.

Deja, žiemą asfaltuotose gatvėse bei keliuose atsirandančios duobės – neišvengiamas reiškinys. Keičiantis pliusinei ir minusinei temperatūrai irsta miesto gatvių dangos, atsiranda plyšių, išdaužų, o tuo pačiu – ir duobių. Labiausiai šie temperatūros svyravimai veikia ilgai neatnaujintą dangą.

Į jos konstrukciją lengvai patenka vanduo, kuris dėl pasikartojančių užšalimo ciklų daug kur atveria išdaužas. Jeigu dangoje susidaro plyšių tinklas, kelininkų dar vadinamas „krokodilo oda“, kelyje atsiveria dešimtys duobių. Vieną užtaisius jau veriasi kita.

Remontuojant prioritetas skiriamas pavojingoms išdaužoms: didesnėms kaip 0,1 kv. metro ploto ir gilesnėms nei keturi centimetrai. 

Deja, šiuo metų laiku jokie asfaltavimo darbai nevykdomi. Aplyginti duobes galima nebent šaltu asfaltu. Bet, anot Pasvalio miesto seniūno Kęstučio Mitro, tai tik laikina priemonė.

„Naudodamas šaltą asfaltą negali būti garantuotas, ar jis nebus ištaškytas iš duobės nepraėjus nė mėnesiui. Jei gatve vyksta intensyvus automobilių eismas, jo gali nelikti ten dar neprasidėjus pavasariui, kai būtų galima asfaltuoti karštu asfaltu. O šį galima naudoti kai būna sausa ir kai visą parą laikosi teigiama oro temperatūra“, – aiškino seniūnas. 

Pernai tokių sąlygų sulaukėme tik įpusėjus balandžiui. Taigi vos ne mėnesiu vėliau nei įprasta. Šiemet gal to neįvyks ir kelininkų techniką gatvėse išvysime laiku. 

Kokie ir kur planuojami darbai šiltuoju metų laiku? Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas konkrečiai į šį klausimą atsakyti negalėjo.

„Dar nežinome, kiek Lietuvos automobilių direkcija skirs mūsų rajonui lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo. Tai turėtume sužinoti šią savaitę. Pernai buvome gavę apie 1,2 milijono eurų. Tikriausiai ir šiemet finansavimas nebus didesnis. To aiškiai nepakanka. Juk dauguma mūsų miesto ir rajono miestelių gatvių buvo asfaltuotos prieš kelis dešimtmečius. Jų danga jau daug kur yra blogos būklės. Tad būtina kuo greičiau ją atnaujinti. Visi matome, kad jokių problemų dėl išdaužų ar duobių nebėra neseniai iš naujo perasfaltuotose Biržų, Panevėžio, Vilniaus bei kitose keliose gatvėse. Tuo tarpu remonto vis dar laukiančiose gatvėse situacija kasmet tik blogėja. Norint jas atnaujinti reikia keliskart daugiau lėšų nei gauname. To kasmet gaunamo 1,2 milijono vos užtenka pačioms pavojingiausioms duobėms užlopyti. Be to, toks lopymas nėra geriausia išeitis, nes blogėjant asfalto dangai, daugėja ir išlaidų tokiam gatvių remontui. Taip pat nereikia pamiršti, kad nemažą dalį minėtos sumos privalome skirti gatvių ir valstybinių kelių priežiūrai žiemos sezono metu. Tad kur padėti Kelių priežiūros ir plėtros programos pinigus ieškoti nereikia“, – kalbėjo P. Balčiūnas. 

Šaltą asfaltą galima naudoti tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, taip pat ir ant drėgnų paviršių. Tačiau pilti jį į duobę, esančią po vandeniu – beprasmiška. Nes neaišku, koks jos plotas bei gylis. Šaltą asfaltą savivaldybė perka už savo biudžeto lėšas. Tad išmesti į balą pinigus ir ji nenori. O laukiant sausesnių orų, duobė tik didės ir gilės. 

Kelių priežiūros taisyklėse nustatyta, kad gavus gyventojų ar policijos pranešimą, pavojinga duobė ar išdauža turi būti užlyginta ne vėliau nei per 24 valandas. Laiko tokiai užduočiai, atrodo, turėtų užtekti. Tiesa, sulaukus tą pačią dieną keleto pranešimų, seniūnijų darbuotojams gali tekti lyginti duobes ir tamsiuoju paros metu. Arba atidėti šiuos darbus kitai dienai. 

Vairuotojai mano, jog dažniausiai naudojamasi pastarąja išeitimi. „Dažnai pasitaiko, kad duobės asfalte žiojėja ne vieną savaitę. O mes per tą laiką esame priversti gadinti savo automobilius. Ir patiriamos žalos už tai niekas neatlygina. Duoti dėl to savivaldybę į teismą? Manau, neverta: nieko iš to nelaimėsi, tik patirsi dar daugiau išlaidų, o ir nervų tvarkydamas dokumentus prigadinsi. Ypač jei apdaužęs duobėje automobilį iškart nepranešei kelių policijai, kad atvykęs pareigūnas užregistruotų eismo įvykį. Dar neaišku, ar jis rašytų protokolą dėl sugadinto rato. Geriausia išeitis tokios nelaimės atveju kreiptis į kurio nors serviso meistrus“, – svarstė ten ir užsukęs vairuotojas iš Krinčino. 

Galbūt jis teisus. Viena panevėžietė, važiuodama per apsemtą duobę ir sugadinusi ten savo automobilio „Porshe“ važiuoklę padavė Panevėžio miesto savivaldybę į teismą dėl žalos atlyginimo. Deja, bylinėjimasis tęsiasi jau antrus metus ir dar neaišku, kiek jis truks ir ar pavyks ką nors prisiteisti. 

Tikriausiai esame patys kalti, kad perkame automobilius, nepritaikytus važinėti mūsų gatvėmis. 

Tuo tarpu Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai prašo vairuotojų „būti budriais važiuojant vietomis, kur sunku įžiūrėti duobę, taip pat pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus. Budrumas ypač praverstų tamsiuoju paros metu, lyjant ar po lietaus, kai duobes užpildo vanduo ir sunku įvertinti, kokio dydžio bei gylio gali būti ištrupėjusi kelio dalis.“ 

Nieko nepasakysi – patarimai tikrai geri. Bet ar tik jų reikia vairuotojams? „Sunku suprasti, kas ten direkcijoje kėdes trina. Gal tie patarinėtojai, nuolat kartojantys tą patį per tą patį mano, kad mes nieko neįsidėmim? Labiau tikėtina, jog jie supranta, kad tokie patarimai labai naudingi, nes nekainuoja nė cento. Kaip ir pats patarinėjimas. Bet vis dėlto geriau būtų jei direkcija dirbtų savo darbą ir nuveiktų ką nors naudingo visiems“, – piktinosi jauni pasvaliečiai Lukas ir Tadas, lūkuriavę prie „Maximos“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 

Dar ne taip seniai turėjom tikrai gerus kelius bei tvarkingas gatves. To mums pavydėjo ir kaimynai latviai, ir tuo labiau, lenkai. Vokiečių padrengtus automobilius į Lietuvą transportuodavę tautiečiai nuolat skųsdavosi, kad daugiausia vargo ir baimės patirdavę važiuodami siaurais Lenkijos keliukais. Atsikvėpti būdavo galima tik įvažiavus į Lietuvą.

Deja, šiuo metu situacija pasikeitusi. Ir ne mūsų naudai. Dabar iš Vakarų į tėvynę vykstantys vairuotojai tikina, jog Lenkijos keliai niekuo nesiskiria nuo Vokietijos. Kad pasiektų tokį rezultatą, lenkų valdžia, skirtingai nei mūsiškė, per pastaruosius tris dešimtmečius negailėjo nei pastangų, nei lėšų.