Vaiko teisių gynėjai svarstys įstatymo pataisas: kilo klausimų dėl teismo panaikinto leidimo iš Vilčinskų paimti nepilnamečius vaikus

Teismo sprendimas panaikinti kito teismo nutartį, leidžiančią iš suverenais prisistatančių Ingos ir Mindaugo Vilčinskų šeimos paimti nepilnamečius vaikus, sukėlė klausimų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistams. Pasak tarnybos atstovų, šis atvejis rodo, kad reikia diskutuoti dėl galimų teisės aktų pakeitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus.

„Šis teismo sprendimas iš tiesų nustebino bei įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus“, – nurodoma Eltai perduotame tarnybos komentare.

„Manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – praneša VVTAĮT.

Nurodoma, jog vaiko teisių gynėjai jau yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje tariamasi dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

„Taip pat diskutuosime su ministerija ieškodami naujų sprendimų apsaugoti vaikus“, – pažymi tarnybos atstovai.

Teismas: leidimas paimti nepilnamečius vaikus negali būti išduotas iki vaikų paėmimo

VVTAĮT antradienį teismo sprendimu įpareigota Ingai ir Mindaugui Vilčinskams grąžinti iš jų anksčiau paimtus tris nepilnamečius vaikus. Toks sprendimas priimtas po to, kai Kauno apygardos teismas pirmadienį panaikino kito teismo nutartį, kuria buvo leista tarnybai iš Vilčinskų šeimos paimti jų vaikus.

Teismas priminė, kad, kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, arba kai tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Teismas akcentavo, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. yra išaiškinęs, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

„Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną“, – nurodoma Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.

Dėl to, pasak Kauno apygardos teismo, M. ir I. Vilčinskų atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Vaikai iš tėvų paimti pernai gegužę

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.

Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės. Šį teismo sprendimą Vilčinskai yra apskundę apeliacine tvarka.

Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui. 

„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.