Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.
Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra piliečio reporterio nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako (kalba netaisyta).
Tikrai negalvojau, kad kada nors į redakciją siųsiu tokią istoriją, bet gyvenimas privertė, kai prieš kelias dienas perskaičiau eilinį kažkokios moterėlės verkšlenimą kokie vyrai blogi, o kokios moterys geros ir fainos. Nė velnio!
Moterys amžinai skundžiasi, kad vyrai jas skaudina, kad nėra normalių. Oj oj, kokios vargšelės. Aš manau, kad jos dar blogesnės už vyrus, tiesiog mes savo patirtį dažniausiai pasiliekame sau ir tyliai ramiai išsilaižome žaizdas, o po to gyvename toliau.
Mano istorija prasidėjo maždaug prieš metus. Su Goda (vardas pakeistas) susipažinau per „Tinder“ programėlę. Man ji iš daugelio kitų iš karto krito į akį, pasirodo, aš jai irgi. Pradėjome bendrauti, pokalbis mezgėsi lengvai, ji man pasirodė labai išsilavinusi, įdomi asmenybė. Netrukus pradėjome susitikinėti gyvai, nors iš pradžių rimtų santykių neieškojau, bet netrukus viskas pasikeitė, aš ją įsimylėjau. Po kelių mėnesių apsigyvenome kartu, viskas ėjosi sklandžiai, iki kol ji įsidarbino barmene viename iš naktinių klubų.
Man toks jos darbas nepatiko, vis dėlto daug pagundų, visi aplinkui grabinėjasi, o alkoholis liejasi laisvai, o visi puikiai žinome, kad tokiose vietelėse būna ne tik alkoholio. Žodžiu, ilgai nervavausi, bet ji įtikinėjo, kad tai tik darbas, kad niekas nepasikeis, nes mūsų meilė labai stipri ir jokių kitų jai nereikia. Ilgainiui apsipratau, nors kiekvieną kartą jai grįžtant iš darbo, širdy sukirbėdavo nerimas.
Po dviejų mėnesių darbo prasidėjo neraminantys dalykai, o tuo pačiu ir pykčiai. Manoji iš darbo grįždavo vis vėliau, po darbo valandų, neretai ir išgėrusi, aišku, aš pykdavau, sakiau, kad tai nenormalu, net reikalavau, kad pakeistų darbą, siūliau pats ją išlaikyti, nes uždirbu tikrai neblogai. Tačiau į visą tai Goda atsakydavo, kad nenori būti vyro išlaikoma, jai reikia nepriklausomybės ir savų pinigų. Taip pratempėme dar du mėnesius, per kuriuos pastebėjau keisčiausių dalykų. Ji pradėjo pirkinėtis naujus firminius drabužius, kurių kainos stebino net mane (aš uždirbu apie 2 tūkst. eurų), itin ėmė rūpintis savo išvaizda, nustojo gaminti valgyti, maistą užsakinėdavo iš kavinių ir pan. Nuolatos iš rankų nepaleisdavo telefono.
Nujaučiau kažką negero ir netrukus mano įtarimai pasitvirtino. Savaitgalį buvo bendradarbio bernvakaris, jis vyko sodyboje 50 km už Vilniaus. Vienas iš jo draugų pasamdė striptizo šokėjas, kurios turėjo ne tik šokti, bet ir visą naktį mus aptarnauti (nešioti gėrimus, užkandą ir t.t.). Aš į sodybą atvykau porą valandų pavėlavęs, nes dar turėjau darbinių reikalų. Atėjęs pamačiau, kad vaikinai jau gerokai išgėrę ir įsiaudrinę pusnuogių merginų apsupty. Jau ir pats ruošiausi pasiduoti linksmybėms, tačiau pastebėjau, kad nėra šventės kaltininko, pasiteiravau, o kurgi Marius (vardas pakeistas), vaikinai kreivomis šypsenomis susižvalgė ir parodė į uždarytas duris.
Nemaloniai nustebau, vis dėlto Marius susižadėjęs ir nenorėjau, kad padarytų kažką, ko po to pats gailėtųsi, tad atsargiai pravėriau duris, vaizdelis buvo aiškus, Marius jau visas „gatavas“ gulėjo ant lovos, ant jo sėdėjo pusnuogė mergina, be liemenėlės. Abu manęs neišgirdo, tad nutaisiau linksmą balsą ir tariau:
- Va kur jūs šelmiai, mes jūsų jau pasigedome.
Ant jo sėdėjusi mergina besisukdama į mane tarė: - O gal prisijungsi prie mūsų… Tačiau jai atsisukus nustėrau, o ji užsičiaupė. Tai buvo Goda.
Nežinojau kaip reaguoti, pirmas instinktas buvo pulti Marių, tačiau susitvardžiau ir supratau, kad jis nekaltas, jis negalėjo žinoti jos, nes mes nebuvome artimi draugai, o tik bendradarbiai, mano merginos jis apskritai niekada nėra matęs. Visas drebėdamas iš įsiūčio pasakiau jai, kad turi vieną dieną susirinkti savo daiktus ir nešdintis iš mano buto, nes kekšių man namie nereikia.
Vakarėlyje nebepasilikau, tiesiog išvažiavau pas draugą ir prisigėriau. Visą naktį ir kitą dieną telefonas zvimbė nuo Godos žinučių ir skambučių. Principingai nieko neskaičiau, tik parašiau vieną žinutę, kad jei vakare grįžęs rasiu ją ar jos daiktus, kviesiu policiją.
Grįžus namo nebebuvo nei jos, nei jos daiktų. Dar visą mėnesį ji mane atakavo žinutėmis, laukdavo prie darbo, bet ją tiesiog ignoravau, nors atrodė, kad širdis suplyš per pusę. Net ir dabar, praėjus pusei metų nuo to įvykio, negaliu pilnai atsigauti.
Tai štai, mielos moterys, kurios vyrus vadina kiaulėmis ir visokiais kitais apibūdinimais. Klausimas jums: o kuo jūs geresnės?