Vagys nusitaikė į statybvietes: šluoja tik ne brangią įrangą, bet ir grąžtus

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

218571

Apsaugos ekspertai sako, kad kartu su įsibėgėjusiomis namų statybomis, kasmet auga vagysčių statybvietėse skaičius, o šiemet dėl pabrangusių statybos žaliavų bei įrangos ilgapirščiai gali dar labiau suaktyvėti.

Nuostoliai: nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų

Apsaugos bendrovė „GRIFS AG“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 3 metus pavojaus signalų skaičius gegužę-rugpjūtį išauga daugiau nei 30 proc., palyginti su rudens-žiemos sezonu. Tokiam pavojaus signalų padidėjimui šiltuoju periodu turi ir tokie veiksniai kaip gamtos reiškiniai (žaibai, stiprus vėjas, audros), tačiau, kaip pastebi bendrovės Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas, vis didesnė dalis tenka ir vasaros metu laikinai įrengtose apsaugos zonose, ypač statybvietėse – nuo pavienių individualių namų iki kvartalų statybos vietose. Dauguma incidentų fiksuojama didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune – kadangi šiuose miestuose statybų mastas yra didžiausias.

Ž. Bukaukas sako, kad pirmiausiai vagys taikosi į lengvai išnešamą ir be priežiūros paliktą techniką bei įrangą. Dažniausias taikinys – statybiniai įrankiai, nestambi statybų įranga. „Įprastai statybvietėje pirmiausia dingta suktuvai ir perforatoriai, šlifuokliai, elektriniai pjautuvai, vibroplokštės ir panaši įranga. Antros pagal paklausą – statybinės medžiagos, pavyzdžiui, apšiltinimo, hidroizoliacinės medžiagos, armatūra. Taip pat vagių taikiniu tampa ir namui įrengti skirta įranga: katilai, boileriai ar šildomų grindų kolektorių įranga“.

Nuostoliai gali siekti ir kelis, ir net keliolika tūkstančių eurų.

Trūksta aiškiai apibrėžtos tvarkos

Ž. Bukausko teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į „bet kur“, tai yra be jokios priežiūros, paliekamą įrangą. „Dažniausiai tenka susidurti su situacijomis, kai statybvietėse tvyro tam tikra netvarka – įrankiai ir įranga paliekami be priežiūros. Vertinant vagystės ar bandymo pasisavinti atvejus, neretai paaiškėja, jog turtas paliekamas vos ne ten, kur darbininkai ir dirbo – nerakinamose, neapsaugotose vietose, juos lengva aptikti ir nededant didelių pastangų išsinešti“, – komentuoja Ž. Bukauskas.

Tam, kad tokių nesusipratimų pasitaikytų kuo rečiau, specialistas rekomenduoja visus darbuotojus, dirbančius statybvietėje, supažindinti su taisyklėmis, kur turi būti laikoma darbo įranga baigus darbą, kas ir kada ją gali pasiimti, kaip elgiamasi su įranga, kai darbuotojai iškeliauja į pietų pertrauką ar trumpam išvyksta iš statybvietės.

„Antra, svarbios patikimai rakinamos ir, geriausiu atveju, apsaugotos patalpos – statybinis vagonėlis, konteineris ar tas pats statomas namas, tačiau jis turi turėti patikimai uždaromus langus, rakinamas duris“, – komentuoja pašnekovas.

Galvojant apie patikimą statybinės įrangos apsaugą, ypač didesnio masto statybvietėse, reikšmingos tampa ir  apsaugos bei vaizdo sistemos. „Kai statybvietėje nėra žmonų, galinčių pastebėti įtartinus asmenis ar galimą vagystę, nėra aplinkinių, galinčių į tai operatyviai sureaguoti, vagys jaučiasi gana užtikrintai, jie gali vagystei skirti pakankamai laiko“, – sako Ž. Bukauskas.

Sprendimai: nuo jautriųjų kabelių iki neuroninių tinklų

Dabar esančiose statybvietėse nekilnojamojo turto plėtotojai pasirenka įvairius apsaugos sprendimus, tačiau, kaip pažymi „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas, didžiausi nuostoliai praradus turtą atsiranda tuomet, kai apsaugos sprendimai nėra derinami tarpusavyje.

„Dažna situacija, kai yra pastatomi statybiniai vagonėliai, tačiau įrankiai vis tiek saugomi bet kur, neapdairiai paliekami statybvietėje. Vagys labai dažnai ateina susirinkti tiesiog paliktus daiktus. Būna ir taip, kad įranga sudedama į rakinamas patalpas, tačiau neįrengiama bent laikina apsaugos sistema ir į jas įsilaužiama, kai statybvietėje nebūna žmonių, prižiūrinčių saugomą turtą“, – pasakoja Ž. Bukauskas.

Jeigu statybos teritorija yra pakankamai didelė ir aptverta tvora, statytojai neretai renkasi jautrųjį kabelį, reaguojantį į tvoros ardymą ar asmens lipimą per tvorą. Tokiu atveju pavojus būna nustatomas pirmajame apsaugos ruože – tvoros perimetro zonoje. Taip pat siekiant apsaugoti lauke saugomą stambią įrangą ir techniką įprastai yra statomi lauko judesio davikliai, kurie signalizuoja pavojų, jeigu asmuo įeitų į šių daviklių apsaugos zoną.

Tarp dažniausiai šiuo metu vyraujančių priemonių patalpoms arba lauko zonoms apsaugoti Ž. Bukauskas mini apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemas bei jų derinius. Specialistas pastebi, kad mūsų šalyje jau įgauna paklausą ir viena inovatyviausių priemonių – vaizdo kameros, kurios lauko teritoriją ar vidaus patalpas stebi pasitelkdamos vaizdų atpažinimo neuroniniais tinklais pagalbą. „Kol kas tai yra naujovė apsaugos sferoje. Šios apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos privalumas statyboms yra tikslus reagavimas į realų pavojų ir itin nedidelis klaidingų suveikimų skaičius“, – sako Ž. Bukauskas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt