Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Praeitą savaitę Utenos A. ir M.Miškinių bibliotekos salėje vyko literatūrinė pamokėlė – susitikimas su uteniškiu rašytoju Vytautu Račicku, savo kūrybą dedikuojančiu išskirtinai jauniausiems skaitytojams.
Į susitikimą rašytojas atvežė Standartų spaustuvės dažais kvepiančią pasaką ne pasaką, apie milžinus ir ne milžinus, vaikams ir ne vaikams, naują savo kūrinį „Kaip Gugis Dzidaras Bugį Badarą nugalėjo“.
Pristatyti knygą skaitytojams padėjo, apie rašytojo kūrybos kelią papasakojo ir knygą anotavo Rasa Milerytė.
Savotišką knygos anotaciją, tik eiliuotą, sukūrė ir perskaitė Laisvės kovų muziejaus vadovė Regina Zapolskienė – Kazlauskaitė.
Tai apie ką šita knygelė? – jūs klausiate,
Mes atsakyti kuo rimčiausiai galim:
Apie mus visus, apie tėvus ir vaikus, apie senelius,
Apie kaimynus, pilietiškus, gerus,
Kurie ne tik druskos paskolinti gali/negali;
Apie valgymą nesveikų produktų, rūkymo,
Pinigų kaupimo, televizorių, kompiuterių
Ir kitokią žalą; apie mokyklą,
Kur būna per dieną net keturiolika pamokų,
Ir apie mokyklą pagrindinę – tinginių;
Apie tai, kada ir kokius rinkti vaikams vardus,
Kokios pavardės mūsų turėtų būt;
Net apie draudžiamus preparatus;
Taip pat apie daktarą ne Aiskaudą, o Nesopą,
Kuris vaikus keistu būdu mandagiai kalbėt išmoko;
Apie gydytojų ir pacientų santykius
Ir apie kitus paprastus, kasdienius
Linksmus ir nelinksmus įvykius.
Autorius paskaitė knygos ištraukas apie klusnų vaiką Muhi Vuhi Zanza Bara Bumba La Vumba ir apie Topinambijos lankytinas vietas – paminklus televizoriams, bei kasmet Zanzibimbare vykstančius populiariausių lietuviškų dainų dešimtuko rinkimus. Ar žinote, kokia daina praeitų metų rinkimuose užėmė pirmąją vietą? Tuojau pasakysiu,- ogi visų gerai žinoma, visų mokama, dažnai krepšinio varžybų metu dainuojama daina–„Ant kalno mūrai“.
Paskutinė pamokėlės dalis buvo pati įdomiausia – prasidėjo savotiškas egzaminas, tik egzaminuojamu tapo pats rašytojas. Į viršų kilo rankos, klausimai sekė vienas kitą apie vaikystę, knygas, svajones ir planus.
Vaikai labai nustebo, kad knygų autorius nė negalvojo apie rašytojo karjerą, jis, pasirodo, svajojo tapti kalviu, kaip jo tėtis, kad niekados nerūkė,(atsakymą galima rasti 15 – tame knygos skyriuje), kad mėgo skaityti knygas apie karą, nuotykinius Main Rido ir Žiulio Verno romanus ir tik kur kas vėliau susidomėjo literatūra, kurią suaugusieji vadina klasikine.
Į klausimus rašytojas atsakinėjo labai atvirai, kartais sukeldamas pritarimo šurmulį, kartais atsakymais tapdavo naujos knygos pastraipos.
Pabaigoje autorius skaitytojams dalino autografus, - kam knygų puslapiuose, o kai kurioms mergaitėms išskirtinius – ant delno. Ne todėl, kad pritrūko knygų – taip norėjo jaunosios skaitytojos.
O į vieną klausimą atsakė paprastai – " dar parašysiu" ir mokiniams išeinant iš salės atsisveikino „Iki pasimatymo“