Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybei pritarus 2021 metų biudžeto projektui ir teikiant jį Seimui, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad kitais metais jis gali būti koreguojamas, pasauliui tęsiant kovą su koronavirusu bei tvyrant geopolitinėms įtampoms.
„Finansų ministerija, mes prognozuojame atsargiai, teikiame tikrai saugų biudžetą, jeigu reikės kažkokių korekcijų, žinoma, ministerija teiks tokią iniciatyvą, bet tai jau bus kitais metais“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V. Šapoka.
Šiemet paskelbus karantiną ir Vyriausybei ėmus gelbėti ekonomiką skolintomis lėšomis, prezidentas, opozicija, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė ragino Vyriausybę peržiūrėti biudžetą. Tačiau premjeras ir valdantieji atsisakė tai daryti.
V. Šapokos teigimu, ministerijai gruodį ketinant atnaujiti šalies ūkio raidos prognozes, jis nesitiki, kad bus siurprizų.
„Tikiuosi, kad neturėsime kažkokių nelauktų siurprizų, bet, žinoma, šiuo metu pasaulis labai didele dalimi priklauso būtent nuo pandemijos situacijos“, – kalbėjo V. Šapoka.
Rugsėjo viduryje Finansų ministerija prognozavo, kad kitąmet šalies BVP augs 3,3 proc.
Pasak jo, tarp didžiausių grėsmių suplanuotam biudžetui yra ir pandemija, geopolitinės įtampos, protekcionizmas, kiti veiksniai, veikiantys Lietuvos eksporto partnerius.
„Viskas priklausys nuo rizikų išsipildymo. Rizikos yra ir teigiamos, ir neigiamos, situacija gali būti geresnė nei prognozuojama, bet situacija gali būti blogesnė dėl eilės priežasčių: tiek dėl pandeminės situacijos, ne tik Lietuvoje bet ir Europoje, ir likusiame pasaulyje (...) Kitos rizikos susijusios su geopolitinėmis įtampomis, su pasaulio prekyba, kiek tai susiję su protekcionizmo apraiškomis prekyboje“, – sakė V. Šapoka.
2021 metų valstybės biudžeto projektas parengtas planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios deficitą.
BNS