PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Liepos 11 d. 08:13

V. Rupšys: Turkijai atidarius kelią Švedijos priėmimui į NATO, Baltijos jūra tampa „vidiniu Aljanso ežeru“

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


272500

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad pirmadienį vakare Turkijai „atidarius kelią“ Švedijos priėmimui į NATO, Baltijos jūra tampa „vidiniu Aljanso ežeru“. Pasak jo, tai buvo svarbus žingsnis politiškai, o karine prasme Rusijai kyla dilemų, kurias reikės spręsti.

„Vakar sutarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos, kaip 32-osios narės. Dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru. Politiškai tai buvo labai svarbu žingsnis, kariškai tai tampa dilema Rusijai, kurią jai reikės spręsti ir ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO“, – pirmadienį LRT radijui teigė V. Rupšys.

Kariuomenės vadas tvirtino, kad jo pirmadienį įvykęs Ankaros apsisprendimas nenustebino ir tokio žingsnio, atsižvelgiant į Turkijos strategiją ir politiką, buvo galima tikėtis.

„Nesakau, kad buvau įsitikinęs, bet tikrai laukiau to žingsnio ir įprastai stebėdamas ankstesnes derybas dėl visų kitų, ir net karinių reikalų, kalbantis su Turkija visą laiką išlaukdavome paskutinio momento, kai ji, kaip patikimas, labai tvirtas NATO sąjungininkas, pasakydavo savo žodį“, – sakė V. Rupšys.

„Iki to... Tai yra tokia technika, Turkija yra nusistačiusi tokią strategiją ir politiką. Vakar vakare turėjome galimybę sėdėti kartu su praktiškai visa NATO karine vadovybe ir tikrai laukėme tos žinios. Kai sulaukėme, buvo nuostabu vienas kitą pasveikinti“, – tikino jis.

ELTA primena, kad Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.

Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.

Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.