Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Šiandien mes turime galimybę matyti, kaip ši brigada ar vienas iš jos vienetų, su brigados valdymo elementu yra įvairiais būdais perdislokuotas iš Vokietijos į Lietuvą. Tai turbūt šių pratybų pagrindinis uždavinys ir buvo pažiūrėti, kaip greitai gali reaguoti, kaip greitai gali būti perdislokuota su atitinkama ginkluote, amunicija ir personalu į Lietuvą“, – Pabradės poligone susirinkusiems žurnalistams teigė kariuomenės vadas.
„Rezultatai, kuriuos jie parodė, yra labai geri ir tikrai aš esu daugiau nei tikras – jeigu būtų tokia problema arba būtinybė turėti čia sąjungininkus, jie būtų laiku ir vietoje“, – pasidžiaugė jis.
Visgi, ar toks terminas visiškai tenkintų Lietuvos kariuomenę, V. Rupšys teigė, jog viskas priklausytų nuo konkrečių situacijos aplinkybių.
„Sudėtinga sakyti – šešios dienos, keturios dienos... Nenorėčiau prie to prisirišti, nes informacija arba indikacijos, įspėjamieji signalai bus iš anksčiau. Bet jeigu būtų taip, kad tas pirmasis signalas įvyksta labai nelauktai – tai tikrai treniruojamės kartu, ir jie treniruojasi, kad būtų čia laiku ir vietoje“, – nurodė karininkas.
V. Rupšio teigimu, pastarosios pratybos prasidėjo pasirengiamuoju etapu, kai Vokietijoje esantys kariai treniravosi visos brigados sudėtyje.
„Bet tos pratybos buvo organizuotos ir su tikslu patiems save pasitikrinti, jeigu gaunamas signalas – mes tai vadiname kovinės parengties paaukštinimu arba aliarmu. Gaunamas signalas, jie viską susirenka, duodamas įsakymas ir atvykstama į Lietuvą“, – aiškino generolas.
„Nuo šio kovinės parengties pakėlimo arba to signalo gavimo, jie praktiškai šešių dienų bėgyje jau buvo pasiruošę ir sutelkti Lietuvoje“, – pažymėjo jis.
Vis dėlto, kariuomenės vadas pripažino, kad turėti brigadą Lietuvoje „visą laiką yra geriau“. Tačiau, akcentavo jis, vokiečių karių buvimas šalyje priklauso nuo šalių pasirengimo.
„Dėl reakcijos laiko – tai visą laiką turėti čia (brigadą – ELTA) yra geriau. Bet visą laiką reikia žiūrėti į parengtumą ir pasirengimą abiejų pusių – tiek mūsų, tiek Vokietijos. (...) Karine prasme, mano ir Vokietijos, vokiečių karinės vadovybės darbas –tuos politikų sprendimus, kuriuos jau šiandien turime, privalome įgyvendinti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad šiais metais šalyje numatomos dar keturios karinės pratybos, kuriose dalyvaus Vokietijos brigados kariai.
ELTA primena, kad pirmadienį į Lietuvą sausumos, oro bei jūrų keliais atvyko apie 600 Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados karių. Jie atsigabeno apie 240 karinės technikos vienetų, su kuriais dalyvauja vasario 28 d. prasidėjusiose bendrose pratybose su Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu „Grifono žaibas“.
Pranešama, kad prieš šias pratybas Lietuvoje, Vokietijoje vyko nuolatinis kovinis rengimas ir pasiruošimas užduočių vykdymui su Lietuvos kariais.
Lietuvoje jau nuo pernai metų rugsėjo nuolat dislokuotas 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados priešakinis valdymo elementas.
Pirmosios bendros tarptautinės pratybos „Greitas grifonas“ su Lietuvos kariuomene įvyko spalio pradžioje, jų metu buvo įvertintas Vokietijos ir Lietuvos karių pasirengimas atlikti gynybos operacijas.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
