REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Kovo 25 d. 19:58

V. Putinas rusų kultūros „atšaukimą“ Vakaruose palygino su nacių knygų deginimu

Pasaulis

YouTube stop kadras

Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt


210462

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

„Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

„Kalbu apie progresuojančią diskriminaciją prieš viską, kas susiję su Rusija, apie šią tendenciją, besiklostančią virtinėje Vakarų valstybių, visiškai pritariant, o kartais ir skatinant valdantiesiems elitams“, – pridūrė jis.

„Liūdnai pagarsėjusi „atšaukimo kultūra“ tapo kultūros atšaukimu“, – pareiškė V. Putinas, teigdamas, kad rusų kompozitorių kūriniai neįtraukiami į koncertų programas, o rusų autorių knygos „uždraudžiamos“.

„Pastarąjį kartą tokią masinę kampaniją dėl nepageidaujamos literatūros naikinimo prieš beveik 90 metų vykdė naciai Vokietijoje. Iš kino kronikų kadrų gerai prisimename, kaip tiesiai aikštėse buvo deginamos knygos“, – kalbėjo prezidentas.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus savo karius į Ukrainą, Vakarai paskelbė Rusijai beprecedenčio masto sankcijas, o Maskva tampa vis labiau politiškai ir finansiškai izoliuota. Baudžiamosios priemonės palietė ir tokias sritis kaip sportas bei kultūra.

 „Propagandos instrumentas“

„Vakarai to nesupranta, tačiau Kremliui hibridinis Trečiasis pasaulinis karas prieš Rusiją vyksta jau seniai“, – AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.

Jis pridūrė, kad Kremlius šiuo karu siekia „atimti iš Rusijos jos tapatybę, principus ir vertybes“.

Pasak K. Kalačiovo, V. Putino kalbos „padeda suvienyti žmones“ ir sukurti „naują mitą“, paremtą istorija.

„Mūsų politika grindžiama istorinėmis nuoskaudomis, istorinėmis problemomis ir istoriniu teisingumu“, – pridūrė jis.

Prokremliškas istorikas ir politologas Aleksejus Muchinas sutiko, kad „tai sutelkia žmones“, bet tvirtino, esą „visi sociologai užfiksavo padidėjusią paramą Putinui“ nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą.

Nikitos Petrovo, sovietų represijas dokumentavusios nevyriausybinės organizacijos „Memorial“, kurią neseniai likvidavo Rusijos valdžia, istoriko nuomone, istorija tapo „propagandos instrumentu“.

„Valdžia nesikeičia, ir tai pateisinama tuo, kad šalį supa priešai, nuo kurių ji turi gintis“, – sakė jis.

K. Kalačiovo teigimu, „trumpuoju laikotarpiu tai veiks“, bet situacija gali pasikeisti prasidėjus ekonominiams sunkumams, „kai baigsis grūdų atsargos“.

Pirmasis pasaulinis karas taip pat „prasidėjo patriotizmo šūksniais, o po trejų metų (su bolševikų revoliucija) viskas radikaliai pasikeitė“, sakė jis.

BNS



REDAKCIJA REKOMENDUOJA