V. Putinas pasirengęs susitikti su V. Trumpu „bet kada“ ir aptarti susitarimą dėl Ukrainos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs „bet kada“ susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris gyrėsi galįs sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos per kelias valandas nuo atėjimo į valdžią.

D. Trumpas, sausio mėnesį sugrįšiantis į Baltuosius rūmus, pakurstė Kyjivo nuogąstavimus, kad jis gali priversti Ukrainą sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis.

Surengęs kasmetinę metų pabaigos spaudos konferenciją, Kremliaus vadovas sakė, kad jo kariai turi persvarą visame mūšio lauke, tačiau buvo priverstas pripažinti, kad nežino, kada Rusija susigrąžins vakarinę Kursko sritį, į kurią rugpjūčio mėnesį įsiveržė Ukrainos kariai.

Tradicinės kasmetinės klausimų ir atsakymų sesijos, dažnai trunkančios ne vieną valandą, iš esmės yra televizijos šou, bet kartu tai reta situacija, kai jis būna įspraudžiamas į kampą ir turi atsakinėti į kai kuriuos nemalonius klausimus.

Paklaustas apie D. Trumpo pasisakymus dėl galimo taikos susitarimo, 72 metų V. Putinas sakė, kad sveikintų susitikimą su būsimuoju respublikonų prezidentu.

„Aš nežinau, kada su juo susitiksiu. Jis apie tai nieko nesako. Nekalbėjau su juo daugiau kaip ketverius metus. Žinoma, esu tam pasirengęs. Bet kuriuo metu“, – sakė V. Putinas.

„Jei kada nors susitiksime su išrinktuoju prezidentu D. Trumpu, esu tikras, kad turėsime apie ką pasikalbėti“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusija yra pasirengusi „deryboms ir kompromisams“.

Kursko puolimas

Rusijos kariai jau kelis mėnesius žengia į priekį rytų Ukrainoje, o V. Putinas ne kartą gyrė jų narsą mūšio lauke.

Tačiau vienos Kursko srities gyventojos paklaustas, kada gyventojai galės grįžti į savo namus, nes tūkstančiai jų buvo evakuoti iš fronto zonų per Ukrainos puolimą, V. Putinas atsakė negalįs įvardyti konkrečios datos.

„Mes būtinai juos išvarysime. Absoliučiai. Kitaip ir būti negali. Bet dėl konkrečios datos čia yra klausimas, į kurį, atsiprašau, dabar negaliu atsakyti“, – pripažino jis.

V. Putinas taip pat buvo spaudžiamas kalbėti apie ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria Rusija, t. y. apie padarinius, sukeltus milžiniško karinių išlaidų didinimo ir didelio darbo jėgos trūkumo, kurį sukėlė karas.

Jis atkakliai tvirtino, kad padėtis yra „stabili, nepaisant išorinių grėsmių“, nurodydamas mažą nedarbą ir pramonės augimą.

Paklaustas apie sparčiai augančią infliaciją, V. Putinas sakė, kad „infliacija yra nerimą keliantis signalas“ ir kad tokių maisto produktų, kaip sviestas ir mėsa, kainų kilimas yra „nemalonus“.

Jis pripažino, kad Vakarų sankcijos taip pat buvo veiksnys – „nors jos neturi esminės reikšmės“ – ir kritikavo centrinį banką, sakydamas, kad šis turėjo imtis ne tik palūkanų normų didinimo, bet ir priemonių infliacijai sumažinti.

„Orešniko“ dvikova“

V. Putinas pakartojo savo grasinimą smogti Kyjivui nauja Rusijos hipergarsine balistine raketa, pavadinta „Orešnik“.

Karinio žurnalisto paklaustas, ar šis ginklas turi kokių nors trūkumų, V. Putinas pasiūlė surengti „aukštųjų technologijų dvikovą“ tarp Vakarų ir Rusijos, kad būtų patikrinti jo teiginiai, jog šis ginklas yra neįveikiamas oro gynybai.

„Tegul jie nustato kokį nors taikinį, į kurį reikia pataikyti, tarkime, Kyjive. Jie ten sutelks visą savo oro gynybą. O mes ten smogsime „Orešniku“ ir pažiūrėsime, kas bus“, – pasiūlė V. Putinas.

V. Putinas taip pat pavadino „terorizmu“ prieš dvi dienas Maskvoje įvykdytą įžūlų aukšto rango Rusijos kariuomenės generolo nužudymą ir pirmą kartą pakomentavo šį išpuolį, taip pat kritikavo saugumo tarnybų klaidas.

Rusijos kariuomenės cheminių ginklų padalinio vadas Igoris Kirilovas žuvo nuo bombos, įmontuotos į paspirtuką, pastatytą šalia daugiabučio namo Maskvoje – tai buvo drąsiausias nužudymas nuo karo pradžios, apie kurį paskelbė Kyjivas. Rusija jau pranešė suėmusi įtariamą nusikaltimo vykdytoją.

„Mūsų specialiosios tarnybos praleido šiuos smūgius, – sakė buvęs KGB agentas, kaip reta pripažindamas saugumo tarnybų nesėkmes ir išvardydamas kitus neseniai įvykdytus nužudymus. – Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos.“

B. al Assado žlugimas – „ne pralaimėjimas“

Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po buvusio Sirijos prezidento Basharo al Assado žlugimo V. Putinas atmetė teiginius, kad jo nuvertimas yra Rusijos „pralaimėjimas“.

„Tai, kas vyksta Sirijoje, norite pateikti kaip Rusijos pralaimėjimą. Užtikrinu jus, kad taip nėra“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į žurnalisto klausimą.

„Mes atėjome į Siriją prieš 10 metų, kad ten nesusidarytų teroristų anklavas kaip Afganistane. Apskritai savo tikslą pasiekėme“, – sakė V. Putinas.

Jis teigė dar nesusitikęs su B. al Assadu, kuris pabėgo į Maskvą, sukilėliams artėjant prie Damasko, bet esą planuoja netrukus susitikti.

Kremliaus vadovas sakė, kad Izraelis yra „pagrindinis naudos gavėjas“ iš įvykių Sirijoje, ir paragino jį išvesti karius iš „Sirijos teritorijos“.