V. Pranckietis siūlo istorinės atminties komisijai įtraukti moterų politinės teisės dieną

Birželio 6–8 dienomis Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, prasidėjo kasmetinis, pasaulinis Moterų politikos lyderių suvažiavimas, į kurį atvyko esamos ir buvusios valstybių, vyriausybių vadovės, ministrės, parlamentarės, merės, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovės.

Renginys organizuojamas Vilniuje Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį ir atkreipiant dėmesį, kad Lietuva prieš šimtą metų viena pirmųjų Europoje suteikė moterims teisę balsuoti.

Aukščiausio lygio suvažiavimo proga, laidos ,,Z KARTA‘‘ atstovai apsilankė pas Respublikos Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir pasidomėjo apie moterų reikšmę ir įvaizdį politikoje.

Ištrauka iš interviu laidai:

Nuo šiandienos prasideda Pasaulinis, moterų politikos lyderių suvažiavimas Respublikos Seime. Sakykite, ar pirmą kartą tai vyksta Lietuvoje?

Lietuvai tai pirmas kartas, Jūs teisus. Tačiau jos renkasi kasmet į tokį suvažiavimą. Mums didelė garbė, kad mes turime tokį įvykį čia ir labai daug žymių, moterų, lydrių yra čia – Lietuvoje.

Nepaisant visų teigiamų pokyčių, vis dar egzistuoja tokie klausimai kaip lyčių darbo užmokesčio skirtumas, skirtingos prievartos ar nelygybės rūšys. Kadangi vienas iš pagrindinių šios konferencijos tikslų būtų pabrėžti moterų įgalinimą ir potencialą, ką jūs vadintumėte pagrindiniais veiksniais, galinčiais paskatinti judėti į priekį? Ir kaip būtų galima sustiprinti moterų įtaką politinės lyderystės pozicijoms?

Moterų ėjimas į tokias tarnybas, politiką, į postus arba į lyderystę yra labai teigiamas dalykas ir mes galėtume sakyti, kad mes Lietuvoje esame vieni iš lyderių. Pirmiausia, darbo kodeksas įteisino ir tai yra, kad atlyginimas negali būti diskriminuojantis pagal lytį ar kitus dalykus. Mes turime atlyginimų vidurkį tarp vyrų ir moterų mažesnį nei Europos Sąjungoje, bent pora procentinių punktų. Tai yra geras požymis ir tai yra tokios mūsų tradicijos. Einame į tai, kur yra lygu, teisėta ir teisinga, kad moterys gali lygiavertiškai dalyvauti procesuose. Ir šiemet bus šimtas metų, kai moterys turi balsavimo teisę. Man yra keista, kad mes kalbame apie tai, kad moterims suteikiame balsavimo teisę, o lyg vyrams jos niekada nebuvo suteiktos – jos buvo visada. Bet pasiūliau istorinės atminties komisijai, kad mes tą dieną galėtumėme įvardinti, kaip moterų politinės teisės diena ar kažkokia kitokia, kad ji būtų pažymėta Lietuvoje dar vienu, išskirtiniu atveju.

Yra žmonių, kurie vis dar tvirtintų, kad moterų lyderystė ir karjeros kūrimas gali turėti neigiamos įtakos gimstamumo ar tradicinės šeimos sąvokai. Ar manote, kad tokius archajiškus stereotipus ir visuomenės kritiką galime pavadinti pagrindiniais veiksniais, kodėl moterys siekia karjeros ir aukštesnių pareigybių rečiau nei vyrai? Kaip manote, kada ši problema bus išspręsta?

Turbūt archaiškiausias stereotipas, tai vyrai kadangi niekada negali pagimdyti, bet moterys gali gimdyti, tai jos pačios turi apsispręsti, kada, kaip ir kiek. Ir turėtume galvoti apie tai, kad jos karjerai tai galėtų maksimaliai mažai trukdyti. Vyrai dabar gali išeiti į tėvystės atostogas, gali atlikti tą pačią funkciją, kaip ir mamos. Todėl manau, kad tokios paskatos, ne taip seniai atsiradusios – kitas dalykas, jog dabar ir seneliai gali išeiti tėvystės atostogų, taigi mamos gali darytį karjerą. Tų galimybių yra genėtinai daugiau negu buvo prieš penketą metų.

Per pastaruosius keletą mėnesių Pasaulis buvo sukrėstas #meeto judėjimu. Daug moterų buvo skatinamos kalbėti apie savo asmeninę patirtį, susijusią su vyrų dominavimu, kuri vis dar pastebima daugelyje skirtingų sričių. Ar manote, kad šis judėjimas tik paskatino visuomenę susipažinti su šia problema, ar ji tikrai padės sustabdyti seksualinį priekabiavimą ir prievartą?

Atviras kalbėjimas visuomet padeda išaiškinti problemas ir šiuo atveju – taip, meeto nuskambėjo ir virtualiame pasaulyje ir buvo dideli atgarsiai ir Lietuvoje, ir mes turime pirmąją pasėkmę tokią, kad Seimo narys turėjo pasitraukti vien dėl tokio skandalo. Taigi manau, kad tai irgi geras pavyzdys ne tik mūsų šaliai, bet ir mūsų politinės sistemos dalyviams. Mes galėtume įgarsinti kitoms šalims tokį pavyzdį, kad tai nėra slepiama, bet priešingai veikiama. Kad nebūtų tokio poveikio, žeminimo, atsižvelgimo į lytį ar kas nors tokio sutapatinimo.

Galiausiai, kaip vyras, turintis aukšto rango politinę pareigybę, ko norėtumėte palinkėti savo kolegėms moterims?

Aš ne tik kolegėms norėčiau palinkėti, bet ir visiems – kad mus suptų moterys. Mano gyvenimas buvo toks, kad visa laiką dirbau tarp moterų arba tarp daug moterų. Ir dabar, galime pažiūrėti į mūsų kabineto sąstatą ir matoma, kad yra du trečdaliai moterų. Galvodamas apie tai, kad kalbėsiu su Jumis – galvojau apie tai kiek ir ko pas mus yra. O svarbiausia turbūt yra – galva. Moterims linkiu sėkmės ir dalyvauti puikiai ateityje, kad priimtų politinius sprendimus, o jei neprisiima politinės atsakomybės tiesiogiai – tai bent jau dalyvauja rinkimuose. Kalbant apie rinkimus, turbūt moterys yra pareigingesnės rinkimų dalyvės nei vyrai, bandau svarstyti, tačiau nežinau kokie tyrimai.

Galbūt moterys atsakingesnės?

Taip, jos atsakingesnės. Ir labai pažymėtina, kuomet mes rinkome Prezidentę tai pat ne paskutinis dalykas buvo moterų dalyvavimas rinkimuose. Moterys išreiškia savo valią. Mes gi turėjome ir Prezidentę ir Seimo Pirmininkes 2 ir gynybos ir finansų aukščiausiose pozicijose, ir niekas neskirstė pagal tai, pagal lytį.

Ačiū už pokalbį.

2018 m. Moterų politikos lyderių suvažiavimą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Pasaulio moterų lyderių taryba (ang. „The Council of Women World Leaders“). Šiai tarybai pirmininkaujančios šalies vadovės teigimu, simboliška, kad būtent šiais metais moterys lyderės iš viso pasaulio susitinka Lietuvoje. Todėl Vilniuje vyksiantis susitikimas – tai puiki galimybė pasidalinti patirtimi, žiniomis, idėjomis ir kartu siekti bendrų tikslų. Visą interviu su Seimo Pirmininku kviečiame klausytis laidoje ,,Z KARTA’’.