V. Mitalas sako, kad nuopelnų dėl vokiečių brigados neturėtų prisiimti konkretūs politikai

Lietuva
BNS / Fotobankas nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Valdančiąją Laisvės partiją atstovaujantis parlamentaras Vytautas Mitalas sako, kad konkretūs politikai neturėtų prisiimti visų nuopelnų dėl to, kad Vokietija aiškiai įsipareigojo dislokuoti savo karių brigadą Lietuvoje. Prie to, kad Berlynas pranešė pasirengęs Lietuvoje dislokuoti karių brigadą, tikina jis, prisidėjo įvairios partijos ir politikai.

„Matau, kad yra norinčių prisiimti nuopelnus, pasiplekšnoti sau per petį ar savo partijos pirmininkui paplekšnoti. Bet tai yra platus skirtingų Lietuvos politikų veikimas, kuris atvedė prie tokio rezultato, kad turime pakankamai konkretų įsipareigojimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V.
 
Mitalas, akcentuodamas tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų indėlį, kalbantis su Vokietijos politikais.
 
Komentuodamas nuo praėjusių metų šalyje vykusias diskusijas dėl vokiečių karių brigados, V. Mitalas kritiškai įvertino tuos politikus, kurie nevengė šiuo klausimu spausti abstrakčiai kalbėjusio Berlyno.
 
„Ar normalu nepadarius savo namų darbų ir net nepasakius aiškaus grafiko dėl kai kurių namų darbų taip burnoti ant NATO partnerių?“ – veikiausiai galvoje turėdamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio užimtą laikyseną sakė V. Mitalas.
 
Dabar, tęsė „laisvietis“, svarbiausia tęsti darbus plėtojant partnerių kariams priimti būtiną infrastruktūrą.
 
„Tikiuosi, kad Arvydas Anušauskas savo darbus susidėlios taip, kad visi papildomi infrastruktūros elementai bus padaryti“ – apibendrino V. Mitalas.
 
Berlynui patvirtinus savo įsipareigojimus Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, panašiai kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis Eltai antradienį teigė, kad nederėtų skirstytis nuopelnais, kas labiausiai prisidėjo prie šio šalies nacionaliniam saugumui svarbaus tikslo įgyvendinimo. Pasak politiko, savo darbus atliko visos suinteresuotos institucijos.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
 
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas.
 
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
 
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.