PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Vasario 8 d. 09:07

V. Mitalas apie koalicijos partnerių „nutylėjimus“ K. Bartoševičiaus istorijoje: man dėl to žmogiškai šiek tiek gaila

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Augustė Lyberytė, Rugilė AugustaitytėŠaltinis: ELTA


258618

Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ragina valdančiosios koalicijos kolegas „nebevalkioti virvės“ ir aiškiai pasisakyti apie tai, kas ir kodėl kontaktavo su mandato atsisakiusiu parlamentaru Kristijonu Bartoševičiumi, jam dar būnant komandiruotėje Čilėje.

Politikas apgailestauja, kad šioje istorijoje „buvo tam tikrų nutylėjimų“. Todėl į viešąją erdvę iškylant vis naujų detalių dėl to, kas ir kada bendravo su buvusiu Seimo nariu, kuriam pareikšti rimti įtarimai dėl nepilnamečių seksualinės prievartos, V. Mitalas viliasi, jog konservatoriai išsiaiškins visas tokių skambučių K. Bartoševičiui aplinkybes.

„Yra tokia taisyklė, kad visada tokiose istorijose, kurios gali būti sudėtingos, rezonansinės, su visuomene reikia kalbėti labai atvirai ir iš karto pasakyti, ką tu žinai, ką tu darei ir ko tu nežinai, ko tu nedarei. Tai šita istorija, deja, nėra tokia, kur visi istorijos veikėjai iš karto tą pasakė. Ir man dėl to žmogiškai šiek tiek gaila“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

„Kviečiu tuos žmones, kurie jaučiasi dar kažko nepasakę, nebevalkioti virvės, kaip sakant, ir pasakyti, ką jie žino, ką jie gali pasakyti, ką jie turi pasakyti, nes yra vieši asmenys“, – ragino jis.

Generalinei prokuratūrai pareiškus įtarimus buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui, imta spekuliuoti, ar politikui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą – dar iki prokuratūros kreipimosi į Seimo vadovybę, K. Bartoševičius pats savanoriškai atsisakė Seimo nario mandato.

Spėliones skatina ir vis naujos istorijos detalės – antradienį paaiškėjo, kad sausio 20 d. po pokalbio su generaline prokurore Nida Grunskiene, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. O Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė

Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad tą pačią dieną kontaktavo su buvusiu bendražygiu, jam dar būnant komandiruotėje Čilėje.

V. Mitalo manymu, toks naujų detalių atskleidimas nėra tinkamas – pasak jo, politikai turėtų aiškinti savo veiksmus be jokių nutylėjimų.
„Kada yra po truputėlį, atrodo, yra traukiama už liežuvio ir vis tenai pasipildo kažkokiomis naujomis detalėmis. Aš tikiu, ką sako mano kolegos apie savo žinojimo lygį ar panašiai. Bet tą reikia labai aiškiai pasakyti ir be nutylėjimų“, – nurodė parlamentaras.

„Dabar kas čia įvyko per pastarąsias kelias dienas, manęs kažkaip nenudžiugina, nes aš matau, kad buvo tam tikrų nutylėjimų. Ir tada visuomenėje gimsta įvairiausios teorijos apie tai, kokia ši istorija buvo ir kaip ji toliau galėjo vykti“, – aiškino Laisvės frakcijos seniūnas.

„Laisvietis“ pažymėjo, kad K. Bartoševičiaus istorijoje Seimo nariai turėtų koncentruoti dėmesį į teisės aktų spragų taisymą – kad tokios ar panašios situacijos ateityje nepasikartotų, o nepilnamečiams būtų užtikrinama kuo geresnė apsauga nuo seksualinio smurto. Visgi, tęsė politikas, šiuo metu daugiausiai dėmesio sulaukia politikų batalijos dėl galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui.

„Dabar kas vyksta paralelioje scenoje, tai vyksta toks – kas, kam skambino, kas, ką pasakė, melavo, nemelavo, nutylėjo, žinojo, nežinojo. Visas šitas dalykas, kurį opozicija aiškinasi, Seimo pirmininkė, konservatoriai aiškinasi. Aš tikiuosi, kad jie visi ten išsiaiškins, kas ten kam skambino ir ką ten kam pasakė. Bet dienos gale, ne tai yra esmė“, – akcentavo V. Mitalas.

Mano, kad kai kuriuos atsakymus Seimas turės jau rytoj

Opozicijai surinkus parašus neeilinės sesijos šaukimui, kurios metu bus siekiama aiškintis, ar K. Bartoševičiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, V. Mitalas neabejoja – ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu gali paaiškėti daugiau detalių.

„Mes nežinome ir tik darome eilę spėjimų, kaip ten viskas klostėsi. Tai aš laukiu prokuratūros aiškaus žodžio apie tai, ar verta tyrimą pradėti, o kartu manau, kad visuomenė ir mes, politikai, visgi nusipelnėme sužinoti ir aiškiai gauti atsakymus į tai, kas dėjosi kabinetuose, jeigu dėjosi, kad galėtume toliau pagal savo sąžinę spręsti, ką daryti su ta informacija. Tai rytoj posėdis vyks ir, aš manau, mes galėsime turėti kai kuriuos atsakymus jau rytoj“, – kalbėjo politikas.

Nors projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovus Seime, V. Mitalas neslepia, kad ir valdantiesiems pirmoji posėdžio dalis, kurios metu bus aptarta K. Bartoševičiaus istorija, yra reikalinga.

„Matyt, ta pirmoji posėdžio dalis gali atrodyti visai reikalinga, kad prokuratūra dar kartelį pasakytų visuomenei kas vyksta ir ar jie tikrai nemato prasmės pradėti tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo bylos galimo nutekinimo, jei toks buvo. O Seimo pirmininkė taip pat viską pasakytų, nes ankstesniuose interviu ji teigė, kad ne viską atsakė žurnalistams, laukdama progos tą padaryti per Seimo posėdį“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Bet, mano nuomone, būtų buvę daug prasmingiau viską nuo pat pradžių aiškiai pasakyti be jokio siūlo vyniojimo po truputėlį iš to siūlo ritinėlio. Visada tiesos sakymas veikia geriau“, – pridūrė jis bei pažymėjo, kad artimiausiu metu situaciją aptars ir frakcija.

ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.

Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.

Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.

V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.

Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.

K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.

Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.