Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Twitter nuotr.
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
„Mes stengiamės visai įmanomai auditorijai pateikti šią informaciją. Aš vertinčiau, kad Rusijos opozicijos kanalais per „Youtube" ar kitas svetaines pasiekiame apie 30–35 mln. žiūrovų. Tarp jų, apie 10–15 mln. yra pastovi auditorija. Gaila, ne daugiau, bet stengiamės plėstis“, – ketvirtadienį konferencijoje „Login 2023“ teigė V. Milovas.
„Didžiausia cenzūra Rusijoje egzistuoja pridengiant karo nusikaltimus, tuos barbariškus pilietinių objektų bombardavimus. Apie tai pokalbis yra visiškai tabu ir nuo ryto iki vakaro Rusijoje televizija sako, kad jie bombarduoja tik karinius objektus, nieko priklausančio civiliams neliečia. Tad žmonėms labai sunku patikėti, kai pamato tiesą“, – sakė jis.
Pasak opozicijos atstovo, šie informacijos šaltiniai yra svarbūs, nes didžioji dalis Rusijoje prieinamos informacijos jau du dešimtmečius yra kontroliuojamos Kremliaus. Ir nors, jo teigimu, dalis visuomenės sugeba prasilaužti pro šį „informacijos burbulą”, tai sudaro tik trečdalį.
„Reikia suprasti, kokiame informaciniame burbule yra dauguma žmonių, kurie gyvena Rusijoje. Paskutinis didelis ir nepriklausomas televizijos kanalas buvo V. Putino užimtas prieš 22 metus. Įsivaizduokite, kad jus pasodintų į uždarą kambarį ir ten visą laiką sako vis tą patį, ir taip 22 metus. Yra dalis visuomenės, kuri daug pastangų dėjo, kad prasilaužtų iš šio burbulo ir matytų tai, kas realiai vyksta pasaulyje. Ta visuomenės dalis yra toks tvirtas trečdalis, kuris yra prieš karą, kuris supranta kas šiandien vyksta. Visai likusiai visuomenei yra pirmiausia didžiulė problema tiesiog sužinoti informaciją“, – aiškino jis.
Taip pat V. Milov paminėjo, kad didžioji dauguma Rusijos gyventojų sužinoję apie tai, kas iš tikro daroma Ukrainoje negatyviai reaguoja Kremliaus režimo atžvilgiu.
„Mes stengiamės šią informaciją skleisti ir perteikti kuo plačiau. Ir jeigu pažiūrėti į reakcijas, kurios ateina, matome, kad pozityvaus požiūrio į ta,i kas vyksta, nėra. Ir kai žmonių klausia apie tai, kokias emocijas jie jaučia, tai yra pyktis, baimė, skausmas. Žmonės nerimauja, kai ateina naujienos apie tai, kad taikūs žmonės buvo nužudyti karo nusikaltimų metu. Bet ta didžioji problema išlieka cenzūros burbulas“, – sakė jis.