Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ant KGB muziejaus ir apeliacinio teismo pastato Vilniuje pakabinta Kazio Škirpos atminimo lenta. ELTA / Josvydas Elinskas
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Pamatysime, koks bus efektas. Čia tam tikras iššūkis, nes tą padarė viena atskira grupė. Jeigu kiekviena grupė kabins savo atminimo lentas, tai mes galime susilaukti labai įvairių (lentų – ELTA)“, – šeštadienį žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje teigė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Kaip Eltai teigė šiai partijai atstovaujantis Vytautas Sinica, šis veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija ir su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.
Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
„Šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – Eltai penktadienį tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.