PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Gegužės 30 d. 17:28

V. Janulevičius: tikėtina, kad sunkiausias periodas laukia lapkritį–sausį

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


268736

Įvertinus šiuo metu turimus duomenis, tikėtina kad sunkiausias periodas ekonomikoje laukia nuo šių metų lapkričio iki kitų metų sausio, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Bet tai tik spėjimas, o tokios prognozės – tikrai nedėkingas žanras“, – priduria jis.

V. Janulevičius pastebėjo, kad viešojoje erdvėje kartu su pirmalaikių rinkimų idėja sklando ir kitas klausimas – ar Lietuvos laukia labai gili recesija ir kada tiksliai ji bus giliausia.

„Nedėkingas darbas prognozuoti, bet pabandykime paskaičiuoti, – feisbuke parašė jis. – Ką žinome? Žinome, kad Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 3 proc., palyginus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu. Žinome, kad pramonės produkcija mažėja didėja nedarbo lygis, vartojimas mažėja. Taigi, trys iš trijų recesijos ženklų jau yra čia. Žinome, kad Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodikliai ir gamybos užsakymų rodikliai prastesni nei ES.

Žinome, kad apdirbamosios gamybos pirkimų vadybininkų indeksas (angl. Manufacturing Purchasing Managers‘ Index) gegužės mėnesį prastėjo, palyginti su balandžio mėnesiu, visose pagrindinėse pasaulio ekonomikose (JAV, Jungtinėje Karalystėje, euro zonoje, Kinijoje) ir mūsų šaliai svarbiose šalyse (Vokietijoje, Švedijoje).

Euro zonos ketvirtinis sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas (Composite Purchasing Managers‘ Index) nuo gegužės keičia kryptį mažėjimo kryptimi (iki balandžio didėjo). Įrodyta, kad būtent šis rodiklis yra vienas labiausiai atspindinčių euro zonos ekonomikos augimo tendencijas. Ketvirtinio sudėtinio pirkimų vadybininkų indekso pokytis vienu punktu reiškia ketvirtinio BVP pokytį apie 0,1 procentinio punkto. Galime visi pradėti sekti šį rodiklį.“

LPK dar priminė, kad šioje situacijoje padėti galėtų įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinės ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) finansinės priemonės.

„Tačiau bėda viena nevaikšto. Tuo metu, kai šalyje reikia ypatingo susitelkimo, paskendome politinėje nežinioje. Kokia tikimybė, kad galimos finansinės priemonės, kurios dabar reikalingos, pasieks ekonomiką?

Viskas priklausys nuo to, kaip ilgai mūsų politinę sistemą kaustys nežinios paralyžius. Lietuvos verslui būtų svarbu, kad per patį ekonominio nuosmukio piką šalyje dirbtų stabili, žinanti, su kokiomis negandomis gali susidurti ir ką reikia tokiu atveju daryti, valdžia. Verslas ir ekonomika nelaukia, ir pačiu nepalankiausiu metu vykstanti politinė krizė tik dar vienas papildomas iššūkis ir taip pastarųjų trejų metų iškankintai šalies visuomenei.

Vyriausybė atrodo gerokai pervargusi nuo jai tekusios krizių naštos (nepaneigsi, tai buvo neeiliniai treji metai), bet visuomenė sudirgusi nuo vis naujos sunkumų bangos, o verslui šiuo metu nieko nėra blogiau už sumaištį ir nežinomybę“, – sakė V. Janulevičius.