V. Janulevičius: „Linkiu biurokratams nelaukti paraginimo iš dangaus“

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis?

Šiandien džiaugiamės, kad Europa lyg ir atsibudo. Ir pirmą kartą per dešimtmečius pradėjo ne tik reikšti susirūpinimą, bet ir realiai planuoti savo gynybą. Realią, praktišką gynybą, paremtą Europoje gaminama amunicija. Europos Komisijos paskelbtas planas „ReArm Europe“ – tai aiški žinia visiems: jei norime būti saugūs, turime gaminti. Patys. Čia. Dabar.

Bet pasakyti negana. Tai bus rimtas, egzistencinis testas mūsų pramonei, mūsų kompetencijoms, mūsų gebėjimui apsaugoti savo šalį/is.

Europa tarė savo žodį. Kaip tam pasirengusi Lietuva?

ES planas kalba apie iki 800 mlrd. eurų vertės investicijas į gynybos pramonę. Tai realus kvietimas Lietuvai ne prašyti saugumo, bet jį kurti. Ne stovėti eilėje prie Vokietijos ar Prancūzijos gynybos pramonės gamintojų, o tapti tais, prie kurių eilė formuojasi.

Bet šios lėšos bus paskirstytos ne pagal gerus ketinimus, o pagal gebėjimą jas pasiimti ir greitai, efektyviai panaudoti. Dėl tų pačių investicijų jau dabar aktyviai konkuruoja Lenkija, Čekija, Estija, Italija, Vokietija. Jei Lietuva nori būti ne užribyje, o gynybos pramonės tiekimo žemėlapio centre, laiko meditacijai tikrai neturime.

Turime viską – išskyrus leidimą laimėti

Lietuva šiandien turi įmones, kurios kuria pažangiausius dronus, lazerių sistemas, komunikacijos technologijas. Mūsų gamintojai jau seniai padeda Ukrainai.

Bet štai paradoksas: mūsų įmonės jau beveik pasirengusios gaminti sprogmenis. Ne teorinius, ne „ateityje“ – realius, šiandien. Tačiau gamyba stringa, nes institucijos kelias savaites nesutaria... dėl plastikinės pakuotės tipo. Leidimų derinimas trunka ilgiau nei pati gamyba. Kaip ketiname gintis rytoj, jei šiandien negalime susitarti, kaip supakuoti paraką?

Dronų srityje – tas pats absurdiškas scenarijus. Lietuvoje jau veikia įmonės, kuriančios pažangius bepiločius orlaivius. Kai kurie iš jų perkelia savo gamybą į Ukrainą. Į šalį, kur kasdien krenta raketos, ir gal todėl leidimų sistema veikia daug greičiau nei Lietuvoje. Norėčiau palinkėti Lietuvos biurokratams nelaukti tokio paraginimo iš dangaus.

Kodėl mūsų valstybė, ne kartą ir ne du jau pavadinta pafrontės, ginklų pramonę laiko labiau rizika nei galimybe. Kol mūsų verslui draudžiama dirbti su A kategorijos ginklais, kol procedūros trunka mėnesius, kol leidimų išdavimas atrodo kaip neįveikiama siena, tol negalime kalbėti apie pasirengimą karui. Arba taikai.

Turime pagaliau pasirinkti – ar labiau bijome savo verslo, ar priešo už sienos.

Viltis atsiranda

Krašto apsaugos ministrė paskelbė, kad Lietuvoje formuojami keturi gynybos klasteriai – nuo amunicijos iki dronų, nuo sunkiosios technikos iki jūrinės gynybos. Kuriami poligonai, kur verslas galės testuoti savo produktus. Bus steigiamas rizikos kapitalo fondas. Atveriamas žaliasis koridorius inovacijoms.

Šie klasteriai gali tapti tikrais Lietuvos gynybos ekosistemos centrais. Bet tai įvyks tik tada, kai šalia jų atsiras funkcionuojantys gamybos parkai, sertifikavimo pajėgumai, bandymų infrastruktūra, o svarbiausia – įmonės, kurios gali veikti realiu laiku.

Tam reikalingas skubus LEZ vaidmens perkrovimas. Laisvosios ekonominės zonos turi būti realiai pritaikytos gynybos ir dvigubos paskirties gamybai. Ne kaip priedas, o kaip strateginė dalis – su greitu prisijungimu prie energijos šaltinių, specializuotomis licencijomis, infrastruktūra logistikai ir saugumui. LEZ‘uose turi būti galima statyti per kelis mėnesius, ne per metus. Ten turi būti sukurtos sąlygos veikti ir startuoliui, ir tarptautiniam gamintojui.

Vienas iš siūlymų – steigti specializuotą „Defense LEZ“ modelį, skirtą gynybos pramonės gamintojams, su akivaizdžiais konkurenciniais pranašumais: supaprastinti statybų leidimai, mokesčių paskatos, prieiga prie ES finansavimo, ir – svarbiausia – aiški bei pasitikėjimu grįsta reguliacinė aplinka (Europos Komisijos Baltoji knyga „Pasirengimas 2030“ (angl. White Paper on Defence Preparedness 2030).

Pradėti reikėjo jau vakar, vėliausia data yra DABAR

Be pramonės pajėgumų stiprinimo, siūlome dar vieną labai konkretų būdą, kaip verslas gali prisidėti prie nacionalinės gynybos – ne per mokesčius, o per žmones. Siūlome, kad Lietuvos įmonės galėtų kasmet skirti vieną apmokamą savaitę darbuotojų civilinėms ir gynybos pratyboms. Tai būtų praktinis mokymasis, kaip elgtis karo ar krizės atveju, kaip padėti kariuomenei, kokias užduotis atlikti užnugaryje – nuo dronų valdymo iki logistikos, nuo pirmosios pagalbos iki infrastruktūros palaikymo. Tai būtų verslo „gyvieji pinigai“, siekiantys iki 1,5 mlrd. eurų vertės indėlį – bet kartu tai būtų tūkstančiai realiai paruoštų žmonių, ne pasyvi visuomenė, o aktyvus užnugaris. Neapmokytas žmogus yra minia, apmokytas – stipri gynybos sistema. Ir tai – labai aiškus, apčiuopiamas verslo atsakas į valstybės kvietimą ruoštis.

Turime žinias. Turime sąjungininkus. Galime rasti finansines priemones. Bet ar turime drąsos veikti greičiau nei biurokratiniai instinktai?

Galimybių langas atsivėrė. Bet jis neužsilaikys. Jei mes nepasinaudosime šia proga, ją panaudos kiti. Jei mes negaminsime – pirksime. Jei nepatikėsime savimi – niekas nepatikės mumis.

Todėl dabar, kai mūsų sąjungininkai ruošiasi didinti pajėgas regione, kai Europa bunda iš dešimtmečius trukusio snaudulio su paprasta mintimi, kad gerasis užjūrio dėdė Semas – nebe variantas, mūsų atsakomybė yra labai paprasta: ne laukti, ne atidėlioti. Dirbti taip, lyg rytoj jau būtų per vėlu.

Ir labai džiugu, kad kol rašiau šį komentarą, Vyriausybė jau žengė ryžtingą žingsnį į priekį. Vakar inicijuotas plataus masto teisės aktų peržiūros procesas, skirtas nacionalinės gynybos pramonės plėtrai. Numatyta mažinti perteklinius reikalavimus, supaprastinti leidimų išdavimą, pagerinti investavimo sąlygas bei paspartinti infrastruktūros projektus.

Šis kompleksinis sprendimų paketas atveria kelią Lietuvai tapti konkurencinga gynybos tiekėja regione ir patikima partnere Ukrainai bei NATO sąjungininkams.