Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad Kinija, tikėdamasi vežti krovinius per Klaipėdos uostą bei siekdama apeiti Europos Sąjungos (ES) pasienio anglies dioksido mokesčio sistemą, investavo į infrastruktūrą aplink Astravo atominę elektrinę (AE).
„Žinome, kad Astravo AE buvo pastatyta ir su Kinijos pagalba. Visi kalba apie Rusijos investuotus 10 mlrd. eurų, bet mažai kas kalba apie 5 mlrd. eurų investuotus į infrastruktūrą aplink Astravo AE“, – trečiadienį „Lietuvos verslo forumo“ diskusijoje teigė V. Janulevičius.
LPK vadovas aiškino, kad į infrastruktūrą aplink Astravo AE buvo investuota kelių Kinijos stambių kompanijų. Pasak jo, Pekino investicijų tikslas buvo išgauti švarų, ekologišką produktą gamybai šalia Lietuvos pasienio bei jį per Klaipėdos uostą gabenti į tolimesnę Europos dalį.
„Aš manau, kad daugelis Europos šalių to tikrai nenorėjo ir aš asmeniškai esu girdėjęs iš Vokietijos pramoninkų apie tai, kad tai būtų pavojus ir taip pat pavojus pačiai Lietuvai“, – sakė V. Janulevičius.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, vasario pradžioje kreipėsi į PPO dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
ELTA