V. Čmilytė-Nielsen: „Teltonikos“ istorija – didelis smūgis visam investiciniam klimatui

Lietuva

Viktorija Čmilytė-Nielsen / Andrius Ufartas/ELTA

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla, Liberalų sąjūdžio vadovė, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tai įvardino kaip „didelį smūgį investiciniam klimatui“. Ji kelia klausimą, kaip Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos nesuvaldė projekto bei ragino rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

„Stringančių „Teltonikos” investicijų istorija yra labai bloga naujiena ir didelis smūgis visam investiciniam klimatui. Sunkiai suprantama, kodėl tiek komunikavę apie investicijų poreikį, Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos nesuvaldė tokio reikšmingo projekto. Vis tik kalbame apie milijardines investicijas“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Privalu rasti išeitį, kad procesai nebestrigtų, nes jeigu pasitrauks toks projektas iš Lietuvos, tai pamatys visi potencialūs investuotojai. Negalime sau to leisti, tiesą sakant, niekada negalėjome sau leisti tokios prabangios biurokratijos“, – akcentavo ji.

„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.

„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.

Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.

Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.

Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.

Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra. O EIM aiškina, kad kiekviename žingsnyje padėjo bendrovei spręsti problemas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt