V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad balsavimas prezidento rinkimuose turės įtakos Seimo rinkimams

Lietuva

ELTA nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog sekmadienį įvykęs pirmasis prezidento rinkimų turas neturės esminės įtakos spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. Todėl ji neabejoja, kad jos vadovaujama politinė jėga priėmė gerą sprendimą ir nedalyvavo kovoje dėl šalies vadovo posto.

„Nemanyčiau, kad (prezidento rinkimai – ELTA) turės kažkokios didesnės įtakos Seimo rinkimams. Apklausos prieš rinkimus rodė, kad kandidatas ar jų neturėjimas, aktyvus ar neaktyvus dalyvavimas prezidento rinkimų kampanijoje įtakos partijų reitingams neturėjo“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Taip, tuo net neabejoju“, – tikino ji, klausiama, ar Liberalų sąjūdis priėmė gerą sprendimą šiuose rinkimuose nekelti savo partijos kandidato.

Vertindama bendrus rinkimų rezultatus, Seimo vadovė pastebėjo, jog prokremliškas idėjas propagavę kandidatai ir palaikymas, kurio jie sulaukė, reikalauja atitinkamo dėmesio.

„Sakyčiau, kad du dalykai esminiai – antrame ture yra kandidatai, kurių, sakyčiau, požiūris į užsienio politiką, į saugumą, į gynybą, į paramą Ukrainai yra labai ryškus, aiškus ir toks, kuriuos galima pasikliauti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Žinoma, kita žinia yra ta, kad yra kandidatų, kurių prokremliškos pažiūros nesutrukdė jiems gauti nemenką palaikymą. Tai turėtų būti taip pat dėmesio ir tam tikro dėmesio reikalaujantis aspektas“, – pastebėjo ji, apgailestaudama, jog tam tikras visuomenės grupes vis dar pasiekia propagandos naratyvai.

Tuo metu kalbėdama apie tai, ar Liberalų sąjūdis ketina išreikšti paramą kuriam nors į antrąjį rinkimų turą patekusių kandidatų, partijos lyderė teigė, jog šiuo klausimu ketinama diskutuoti politinės bendruomenės gretose.

„Mes šį vakarą turėsime valdybos posėdį, vėliau tarybos posėdį šį šeštadienį, kurį skirsime gynybos temai. Tikrai turėsime diskusijų ir apie tai. Bet šiuo metu manyčiau, kad turėtume laikytis neutralios pozicijos – kaip ir prieš pirmą turą“, – pridūrė politikė.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vykusiuose prezidento rinkimuose, pirmajame rinkimų nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

Neslepia, jog dėl pilietybės referendumo jaučia nusivylimą

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen neslėpė tikėjusi, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo pavyks. Visgi, politikė neslepia nusivylimo dėl balsavimo baigties.

„Norėjosi tikėti, kad bus toks aktyvumas, kuris leistų pilietybės išsaugojimui gauti pritarimą. Nes mes matome, kad palaikymas tam yra didelis, bet ir kartelė tam yra aukšta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiaip, žvelgiant į aktyvumą prezidento rinkimuose, istoriškai mes matome kas penkerius metus vis didėjantį aktyvumą. Galima daryti prielaidą, kad kažkada tas aktyvumas pasieks, jeigu tendencijos nesikeis, pasieks ir didesnius skaičius“, – prognozavo ji.

„Bet žinoma yra nusivylimo, kad pritrūko (palaikymo – ELTA) šį kartą – negaliu to slėpti“, – pridūrė liberalų vadovė.

Visgi, kokios galimos išeitys iš susiklosčiusios situacijos, V. Čmilytė-Nielsen tikino – lengvo kelio nėra.

„Jeigu būtų paprasta išeitis – ji jau iki šio referendumo išbandyta. Akivaizdu, kad paprastų, kitokių išeičių nėra“, – sakė ji, neatmesdama, jog ilgainiui gali atsirasti politinė valia dar kartą rengti referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.

Ir nors politikai ima svarstyti, ar žlugus dar vienam referendumui nereikėtų galvoti apie šio balsavimo kartelės mažinimą, V. Čmilytė-Nielsen įspėja – tai gali sukelti papildomų problemų.

„Pamažinimas kartelės nėra geras kelias, kadangi tai sukelia kitų pavojų ir problemų. Apie tai jau ne kartą diskutuota“, – apibendrino ji.

Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyko antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt