Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Josvydas Elinskas/ELTA
Austėja Paulauskaitė, Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Šiandien dar buvo galima išvengti gėdos nededant parašo ant sutarties, kuri Lietuvą grąžina dešimtmečiais atgal. Deja, bet savaitgalį girdėti signalai, kad taip gali nutikti ir sutartis nebus pasirašyta, nesirealizavo. Jėgų būti stipriais sprendimuose, kurie nedarytų gėdos Lietuvai, nerado nei partijų lyderiai, nei jų partijų nariai“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikės taip pat neįtikina ir koaliciją sudariusių partijų lyderių pažadai stengtis dėl Lietuvos ateities.
„Kai tiek kartų buvo sulaužyti pažadai, tai šiandien ištartos deklaracijos skamba labai tuščiai. Nėra jokio pagrindo tikėti tais pažadais“, – rašė parlamento vadovė.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su antisemitizmu kaltinamo R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime užtikrins daugumą – 86 iš 141 mandato.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai balandžio mėnesį konstatavo ir Konstitucinis Teismas.
Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi, R. Žemaitaitis teigė pats pasitrauksiąs iš Seimo.
Dėl šio antisemitizmo skandalo ilgą laiką buvo diskutuojama dėl į naująjį Seimą patekusios „Nemuno aušros“ galimybės po rinkimų būti valdančiojoje daugumoje.
Vis dėlto, toks Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimas dėl valdančiosios koalicijos sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritiką ir savo poziciją dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.