PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Liepos 18 d. 16:09

V. Čmilytė-Nielsen įvertino pasibaigusią pavasario sesiją: ji buvo sėkminga

Lietuva

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


310249

Vilnius, liepos 18 d. (ELTA). Sugiedoję himną, ketvirtadienį parlamentarai užbaigė pratęstą Seimo pavasario sesiją.

Paskutiniame jos plenariniame posėdyje dėkodama parlamentarams už bendrą darbą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad tai buvo sėkminga sesija. Nors netrūko aštrių diskusijų, ji pasidžiaugė, kad svarbiausiais klausimais buvo rastas sutarimas.

„Nors šios Seimo sesijos metu, kaip ir ankstesnėse, netrūko aštrių diskusijų ir emocijų, be kurių parlamentų veikla ir neįsivaizduojama, ją vainikavo bendro susitelkimo reikalaujantys svarbiausi sprendimai. Kalbu, be abejo, apie susitarimus dėl valstybės gynybos, nors būta daug abejonių, ar juos apskritai įmanoma pasiekti rinkimų periodu“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Vis tik bendromis pastangomis spėjome pakloti pamatus ir sukurti sąlygas tolimesniems žingsniams rūpinantis visos valstybės ir kiekvieno žmogaus saugumu, tiek tiesiogiai fiziniu, tiek socialiniu, emociniu. Tai šiandien leidžia sakyti, kad pavasario sesija buvo sėkminga“, – akcentavo parlamento vadovė.

Po įtemptų darbų parlamentarai turės galimybę šiek tiek atsikvėpti, tačiau neatmetama galimybė, kad dar šią vasarą dėl ministrų priesaikos, taip pat dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK) gali būti sušaukta neeilinė sesija.

„Mūsų laukia nelengva ir gan trumpa priešrinkiminė vasara. Linkiu Jums sėkmės ir iki susitikimo rudenį arba neeilinėje Seimo sesijoje, jeigu tokios prireiks”, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Svarbiausi sesijos darbai buvo orientuoti į nacionalinio saugumo užtikrinimą

Anot parlamento vadovės, besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kiti geopolitiniai iššūkiai lėmė, kad svarbiausi parlamento pavasario sesijos darbai buvo orientuoti į nacionalinio saugumo užtikrinimą.

Šioje srityje ji pirmiausia išskyrė Seimo priimtus Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat Pelno mokesčio, Akcizų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta įsteigti Valstybės gynybos fondą ir nustatyti jo lėšų šaltinius.

„Tvirtindami šį Gynybos fondo paketą sudarėme galimybes didinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP. Esu įsitikinusi, kad tai ne tik padės greičiau įgyvendinti sprendimus gynybos ir nacionalinio saugumo srityse, įsigyti divizijos pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, bet ir sustiprins kiekvieno saugumo jausmą bei pasitikėjimą valstybe”, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Siekdamas užtikrinti tinkamą krašto apsaugą, Seimas pritarė naujos redakcijos Karo prievolės įstatymui ir lydimiesiems teisės aktams. Nustatyta, kad jaunuoliai karinę prievolę turės atlikti iš karto po mokyklos. Kartu pritarta siūlymams leisti studentams atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą neprarandant studento statuso ir studijų finansavimo.

Iš pavasario sesijoje priimtų dokumentų V. Čmilytė-Nielsen paminėjo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, didinti jos konkurencingumą. Taip pat parlamentas sudarė palankesnes sąlygas ginkluotės gamybai Lietuvoje, priimdamas Investicijų įstatymo pataisas.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, jau matyti realių ir teigiamų šių teisėkūros iniciatyvų rezultatų, į Lietuvą žengiant Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetal“.

Seimo vadovė pasidžiaugė, kad parlamente sklandžiai buvo patvirtintas naujas Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Nepalaikydamas glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore, Seimas nusprendė denonsuoti Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Seimas ėmėsi Tautinių mažumų įstatymo projekto

Spręsdami nacionalinio saugumo ir kitus svarbius klausimus, parlamentarai dėmesį skyrė ir žmogaus teisių sričiai.

„Buvo pateiktas ir pirmąją stadiją sėkmingai įveikė Tautinių mažumų įstatymo projektas, kurio mūsų tautinės mažumos laukia jau daugiau nei 14 metų. Tikrai girdime kai kurių tautinių bendrijų pastabas dėl šio projekto. Skatiname jas aktyviai dalyvauti svarstant projektą Seimo komitetuose, teikti pasiūlymus. Bet visgi galime pasidžiaugti žengę dar vieną žingsnį į priekį”, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, Seimas taip pat nepamiršo smurto artimoje aplinkoje, nuo kurio dažniausiai nukenčia moterys, problematikos.

„Džiaugiuosi, kad Seimas priimdamas Mediacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama efektyviau spręsti mediatorių veiklos klausimus, pritarė ir mano pasiūlymui netaikyti privalomos mediacijos šeimos ginčuose, kuriuose vienai iš ginčo šalių buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis”, – sakė ji.

Parlamento vadovė taip pat pasidžiaugė, jog Seimas pritarė jos inicijuotiems Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimams, kuriais įteisinta iki šiol įstatymu nereglamentuota jaunimo darbuotojo profesija.

Pavasario sesijos darbų programoje buvo įrašyta daugiau kaip 430 teisės aktų projektų.

Besibaigiantis politinis sezonas atnešė permainų ir į Seimo sudėtį. Balandžio mėnesį priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato. Iš Seimo pasitraukė ir į Europos Parlamentą išrinkti parlamentarai Aurelijus Veryga ir Paulius Saudargas. Pratęstoje sesijoje Seimo narių gretas papildė ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Pavasario sesija buvo paženklinta prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų.

ELTA primena, kad pavasario sesija prasideda kovo 10 d., o baigiasi – birželio 30 d. Parlamentarai savo nutarimu buvo pratęsę šią sesiją iki liepos 18 d.