V. Čmilytė-Nielsen: eurokomisaro klausimas yra tapęs pajuokos objektu

Lietuva

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

313849

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad eurokomisaro klausimas yra tapęs pajuokos objektu. Pasak politikės, koalicijos partneriai konservatoriai sprendimus dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK) turėjo priimti gerokai anksčiau.

„Tai yra konservatorių prerogatyva ir yra tam tikros ribos iki kiek mes, kaip mažesnieji partneriai, galime kelti tą klausimą. Laukiame, ką gi jie pasiūlys ir tuomet apsvarstysime koalicijos formate. Mano požiūriu, mes vėluojame, galima būtų aiškiau ir greičiau apsispręsti“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip skelbta anksčiau, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ragino premjerę apsvarstyti galimybę į EK siūlyti kandidatę moterį. Politikė taip pat pranešė, kad dėl įstrigusio eurokomisaro skyrimo proceso jos vadovaujama partija šaukia koalicinės tarybos posėdį.

Visgi, į šiuos koalicijos partnerių teiginius reaguodama Liberalų sąjūdžio pirmininkė svarstė, kad Laisvės partija eurokomisaro klausimą anksčiau jį siejo tik su Civilinės sąjungos įstatymu.

„Laisvės partija iki šiol eurokomisarą siejo tik su sau svarbiais klausimais. Visokių pasiūlymų galima prigalvoti, bet jei atvirai, tai šis klausimas yra tapęs pajuokos objektu. Taip ir vertinu“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį A. Armonaitė feisbuke įvardijo ir dešimt moterų, kurios, jos įsitikinimu, puikiai tiktų į eurokomisaro postą. Tarp pastarųjų buvo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

ELTA primena, kad I. Šimonytė nurodė, jog EK pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi gauti šalių nominuojamus atstovus iki rugpjūčio 19 d. Todėl, teigė ji, teikiamos pavardės į eurokomisarus klausimas turėtų būti išspręstas per šį laiką.

Jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.

Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.

Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt