Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žygimanto Gedvilos (ELTA) nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
„Sakyčiau, kad vis pasikartojant tokiems įvykiams, labai svarbus klausimas yra būsto draudimo. Ir Lietuvoje visgi dar palyginus nedidelė žmonių dalis draudžiasi būstą. Deja, tokiais atvejais kaip šis ar ankstesni nukenčia labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės, jų būstai“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė taip pat priduria nematanti poreikio gyventojus įpareigoti drausti būstą ar turtą – anot jos, politikai turėtų pradėti svarstyti apie gyventojų skatinimo įrankius.
„Tai yra politinė diskusija. Aš šiame etape privalomumo, čia jau kaip liberalė kalbu, nenumatyčiau. Bet akivaizdu, kad reikia drastiškai plėsti, ar tai galėtų būti kažkokios paskatos žmonėms drausti savo pirmąjį būstą, čia jau yra politinės diskusijos, galbūt netgi kažkokios mokestinės lengvatų diskusijos klausimas, bet manau, kad jis labai reikalingas“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų lyderė neatmeta galimybės šį punktą įsirašyti į partijos politinę programą, tačiau priduria, kad tai „ne žodinių įsipareigojimų, bet konkretaus mechanizmo“ klausimas.
„Socialiai labiausiai pažeidžiamiems (gyventojams – ELTA) tai gali būti dar viena papildoma našta (...), bet paskatinti žmones labiau pasirūpinti savo svarbiausiu turtu“, – pažymėjo politikė.
Visgi V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad savaitės pradžioje praūžusi audra parodė, kad šalies institucijos yra ne visada pajėgios susitvarkyti su ekstremaliomis situacijomis. Anot jos, į tai verta atkreipti dėmesį ir sprendžiant šalies saugumo klausimus.
„Gerai, kad dabar yra tokia treniruotė, kuri yra tiesiog (...) pamoka, suteikta gamtos, o ne priešo, kuris tą darytų kryptingai. Iš to turime padaryti išvadas, pamokas. Kitą kartą būti ne tik patys geriau pasirengę, bet ir institucijos greičiau, sparčiau reaguoti. Tai yra procesas, kuris niekad nesibaigia, bet dabar jau galime sakyti, kad kai kurie elementai (...) nesuveikė, kaip turėjo suveikti“, – pridūrė politikė.
ELTA primena, kad, Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai per parą 108 kartus vyko šalinti ant kelių, elektros laidų ir kitų vietų nuvirtę medžiai.
Du kartus vykta šalinti medžių nuo automobilių.
Kaip skelbia elektros energijos skirstymo operatorius ESO, elektros po audros vis dar neturi 66 tūkst. 664 vartotojai, gyvenantys Anykščių, Kupiškio, Panevėžio ir kituose rajonuose.
Savaitgalį ir savaitės pradžioje Lietuvoje siautė stipri audra, per ją virto medžiai, Vilniuje, Grigiškėse žuvo 50-ties metų moteris, savivaldybės ir gyventojai skaičiuoja milijoninę stichijos žalą.