V. Čmilytė-Nielsen: turime branginti tai, ką turime, turime būti pasirengę visa tai apginti

Vilnius

ELTA nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

208445

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina branginti tai, ką turime, pirmiausia  Kovo 11-osios dėka, vertinti, ką pasiekėme, tuo didžiuotis, dalytis savo sėkmės istorija. „Turime būti pasirengę visa tai apginti“, - penktadienį kalbėdama iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime sakė Lietuvos parlamento vadovė.

Pasak jos, šiųmetė šventė yra visiškai kitokia nei ankstesnės ir tai verčia jautriau įvertinti mūsų šalies valstybingumo kelią, patį valstybingumą.

Kalbėdama apie brolius ir seseris ukrainiečius užgriuvusius išbandymus, parlamento vadovė, prisipažinusi, jog Ukrainoje ir jos protėvių šaknys, sakė, kad šiandien visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas.

„Staiga užgriuvo dar vienas išbandymas, palietęs ir mus, tačiau tiesiogiai, itin tragiškai ir skausmingai – mūsų brolius ir seseris ukrainiečius. Karas! 

Dabar, kai kalbu, Ukrainoje liejasi kraujas – nuo Charkovo iki Mariupolio, nuo Korostenės iki  Lucko.

Frontas slenka Odesos link, miesto, garsaus ikoniška laisvės pajauta. Šliaužia legendinės Poltavos link, kurios apylinkėse – mano protėvių šaknys. Veržia sostinę Kyjivą, kurio gynėjai šiuo metu stato įtvirtinimus, sandėliuoja šaudmenis, įrenginėja ligonines.

Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį.

Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai. Nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas“, - iškilmingame Kovo 11 -osios minėjime Seime sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Jai paprašius renginio dalyviai tylos minute pagerbė Ukrainos kovotojus, kritusius kovoje už laisvę.

Kalbėdama apie Lietuvą ji apžvelgė, kiek daug pasiekėme per istoriniu požiūriu neilgą laikotarpį.

„Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius,1990 m. kovo 11-ąją, mums pavyko de jure atkurti valstybingumą, įveikti ekonominę imperijos blokadą, apginti savo laisvę sausio 13-ąją, galutinai įtvirtinti savo valstybę tarptautinėje erdvėje po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje. 2004-ųjų pavasaris mums tapo lemtingas euroatlantinės integracijos požiūriu – gegužės 1-ąją oficialiai įstojome į ES, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Kovo 29-ąją – šią svarbią datą visai netrukus minėsime – Lietuva tapo pilnateise NATO nare, visų laikų stipriausios gynybinės organizacijos, kurią sudaro valstybės, susivienijusios tam, kad diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis priemonėmis, išsaugotų tarptautinę taiką ir saugumą“, - sakė V. Čmilytė- Nielsen. 

Pasak jos, per visą savo istoriją Lietuva nebuvo tokia saugi, tiek integruota į Vakarų civilizaciją.

„Tai didžiulė vertybė, kurios tikroji reikšmė dar labiau išryškėja dabar agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Būtent todėl jaučiamės visokeriopai įsipareigoję tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių pasisekė mažiau nei mums“,- sakė ji.

Seimo pirmininkė kvietė dalytis savo sėkmės istorija.

„Turime dalytis savo sėkmės istorija, liudijančia, jog efektyvus atskiros šalies saugumas įmanomas tik tarptautinėje saugumo sistemoje, grįstoje laisvės ir demokratijos sklaida, tarptautinės teisės viršenybe, žmogaus teisių ir laisvių gynimu“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Ji paragino branginti tai, ką turime, pirmiausia dėl Kovo 11-osios.

„Turime branginti tai, ką turime, pirmiausia Kovo 11-osios dėka. Privalome vertinti, ką pasiekėme ir tuo didžiuotis. Turime būti pasirengę visa tai apginti. Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!“, - sveikindama iškilmingo minėjimo dalyvius sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Minint 32-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, penktadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksta tradicinis šventinis minėjimas ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt